straipsnio autorius turi protingu izvalgu, bet visiskai negerbia skaitytojo, o tai parodo autoriaus kvailuma..o kvailo autoriaus patarimais kazin ar galima pasitiket

Puikus straipsnis.Tik tas pajamų generavimas gal nelabai aiškiai išreikštas, todėl tiek pykčio čia sukėlė. Iš tiesų, dirbti sau (tegul ir gaunant nereguliarias pajamas, tegul ir mažiau, ir negarantuotų) - fantastiškas dalykas. Per metus patobulėji tiek, kiek dirbdamas"fermoje" patobulėtum per dešimtmetį. O ir naujų žmonių (visapusiškų) susitinki tiek, kiek vargšas samdinys nė svajoti nesvajojo. dar vienas pliusas - atlyginimas visada laiku, o kartais ir avansu, nes nesumokėjai - nedirbu. Didelis minusas tas, kad dirbant sau, kavos gėrimo ar parūkymo pertraukėlės neįskaičiuojamos į atlyginimo gavimą - kiek dirbi, tiek uždirbi. Tad tai - ne tinginiams.

Nieko asmenisko, bet manau, kad tu esi.... na kaip cia pasakius neizeidziant... "keistas". Nezinau, kodel redakcija isleidzia i eteri tokiu kaip tu straipsnius (matyt neturi is ko rinktis), bet deja, isleidzia. Gaila, kad visokie ... na kaip cia svelniau pasakius... geltonsnapiai moko liaudi savo apsirukytu tiesu. Labai gaila. Nes ka tu patartum "minties galiune" pvz. vienisai motinai augianciai tris vaikus? Zinai ka, - jei gali daugiau neberasyk savo svaiciojimu, nes tokie kaip tu naikina mano ir taip suvargusios Tevynes paskutinius proto likucius (labai stengiausi naparasyti ka is tiesu apie tave manau).

Verčia suabejoti.

Buvo įdomu perskaityt. Gal ir ne visai tiesa, bet verčia suabejoti

O kaip norėtųsi bent tris mėnesius nieko nedirbti...

na yra tiesos. Jaunystėje vienaip atrodo, kai vyresnis, požiūris keičiasi, dabar man norisi savarankiškumo daugiau, nemėgstu sistemos. Na kai pradedi dirbti, kol dar nemoki, yra ką mokytis, dar įdomiau, praėjus laikui, atsibosta, pasijunti, kaip konvejeris, atsiranda nepasitenkinimas dėl įvairių dalykų, pvz.anksti keltis, pildyti bereikalingus popieriukus ir kt. Na bet jeigu nesi turtingas, reikia turėti galvelę, kaip išgyvent tada...

Viskas cia tvarkoje,- straipsnis orentuotas i abejojancius.
"Gal kas nors dar neisbande savo verslumo,- bandykite!"
Ir is tikruju bandykite, tada nereiks graustis, kad niekada neisdrisote pabandyti.
Tik kas desimtas (kas dvylintas) ta gali tinkamai daryti, bet pabandykiti, ir neenusiminkite, jei nepavyks, bent busite bandes.
Taip, mums reikia kas kelius ties, duona keps, bei rupinsis musu sveikata.
Ir mes tokius zmones turesime ir juos gerbsime.
Kaip gerbsime ir tuos, kurie sugeba buti laisvi, ir kartu nesedetu ant musu peciu nedirbdami, o patys prasimanydami veiklos ir dar sukurdami darbo vietas.
Norint daug pajamu,- jau reikai komandos tikslui pasiekti, vienam tai tiesiog per sunku.
o tada jau reikia taikstytis su kitais, nes mes zmones, - kuriame gerbuvi bendrai.

Tai irgi smegenų plovimas, tik absoliučiai anarchistinis... Jei taip visi būtų mąstę net ir tada, kai žmogiškosios civilizacijos tik formavosi ir brendo, šiandien tokio darinio kaip valstybė apskritai nebūtų buvę, kaip ir jokios struktūrinės sociumo tvarkos. Įdomu kaip šis veikėjas patartų užsitikrinti bent minimalų socialinį stabilumą, juk taip " verslaudamas" ir generuodamas ... neduok Diev kokiai sveikatos bėdai ištikus, gali greit, bet per vėlai atsipeikėti....

Dauguma lietuvių nori būti laisvi kaip čia aprašyta, tik verslo sąlygos pas mus dirbtinai apsunkintos. Štai kodėl tiek daug lietuvių nusikaltėlių.