Programavimo kursu „Code Academy“ pardavimų vadovas Edvinas Šumskas pastebėjo, kad pastaraisiais metais Lietuvoje gerokai padaugėjo žmonių, kurie norėtų keisti profesiją.
„Ypač įsibėgėjus pandemijai, nes buvo sudarytos galimybės mokytis nuotoliniu būdu. Ši galimybė liko galioti iki šiol, todėl pasiekiame gerokai daugiau asmenų iš regionų, kurie anksčiau neturėdavo galimybės keliauti mokymosi laikotarpiui į Vilnių, Kauną ar Klaipėdą.
Sulaukiame tikrai nemažai žmonių, kurie praradę darbą kreipiasi į mus, kad galėtų įgauti naujas kompetencijas, kurios leistų lengviau susirasti darbą dabartinėje rinkoje. Norinčių keisti darbą yra tiek pat, kiek ir norinčių keisti savo pozicijas esamoje darbovietėje. Turiu pabrėžti ir tai, kas užimtų (dirbančių) asmenų, norinčių įgauti naujas kompetencijas, skaičius per šiuos metus išaugo bent penkis kartus“, – komentavo E. Šumskas.
Pasak jo, mokymų pasirinkimas yra labai įvairus, nes kiekvienam asmeniui siūlomos skirtingos technologijos pagal tai, kokias žinias asmuo turėjo iki mokymų ir kokias funkcijas atlikdavo savo darbo vietoje.
„Mūsų klientų konsultantai dirba su kiekvienu asmeniu individualiai. Šiais metais išskirti galėčiau Testavimo ir Python technologijas, kurios tapo reikalingesnės informacijos ir ryšių technologijų (IRT) sektoriuje.
Kursų kainų spektras taip pat yra labai platus, nuo 890 eurų iki 4 tūkst. eurų. Tačiau studijos, po kurių galima pradėti dirbti pagal naujas kompetencijas, vidutiniškai kainuoja apie 3 tūkst. eurų, o jų trukmė nuo 320 val. iki 480 val. “ – vardijo pardavimų vadovas.
Jis tikino, kad bendrauja tiesiogiai su darbdaviais, todėl programos orientuotos į tai, ko reikia rinkoje.
„Kiekvienais metais programos būna atnaujinamos, jeigu tam yra poreikis. Asmenys, kurie turi gerus įgūdžius ir baigia mūsų studijas, dažniausiai įsidarbina per pirmuosius du mėnesius, kitiems tas etapas užtrunka maždaug iki šešių mėnesių.
Studijų metu studentams užduodame praktines užduotis ir įvarius projektus, kuriuos įgyvendinę, studentai būsimam darbdaviui jau gali parodyti kažką apčiuopiamo“, – sakė E. Šumskas.
Karjeros keitimo mokyklos „Vilnius Coding School“ verslo plėtros vadovė Greta Muliolė pasakojo, kad pradėjus veiklą, persikvalifikavimas dar nebuvo įprastas pasirinkimas.
„Šiandien jau galime sakyti, kad vis daugiau ir daugiau jaunų ir vyresnių žmonių keičia profesijas, aš pati tarp savo draugų ir artimųjų turiu nemažai žmonių, kurie yra pakeitę savo darbinę sritį. Tai tapo normaliu procesu, tačiau šiandien turime dar didesnį susidomėjimą IT mokymais, nes vis daugiau žmonių supranta, kad šių įgūdžių reikia jau dabar, o ateityje jie bus neišvengiami.
Terminas „mokymasis visą gyvenimą“ dabar turi visai kitą reikšmę ir tapo labai populiarus, net vyresni žmonės, kurie turi išsilavinimą vienoje ar kitoje srityje, vis tiek ateina kelti savo kvalifikacijos ar persikvalifikuoti, kad lengviau rastų darbą IT srityje“, – komentavo specialistė.
Anot jos, pandemijos metu išaugo besimokančių skaičius.
„Dabar jaučiame antrą bangą – žmonės supranta, kad ateities profesijoms IT mokymai ir žinios leis jiems būti konkurencingais darbo rinkoje ir užtikrins stiprias darbo pozicijas.
Vieni populiariausių yra programavimo, duomenų analitikos ir testavimo mokymai. Po šių mokymų, mūsų mokyklos Karjeros centro specialistai padeda susirasti pirmąjį darbą ar praktiką IT srityje, vienoje iš mūsų įmonių partnerių, kurių šiuo metu turime apie 300“, – komentavo G. Muliolė.
Įsidarbinti trukdo ne tik kvalifikacijos stoka
Užimtumo tarnybos atstovė spaudai Milda Jankauskienė teigė, kad jei atleidžiamas iš įmonės darbuotojas turi paklausią darbo rinkoje profesiją, tai dažniausiai darbo ieško pagal turimą kvalifikaciją ir darbo patirtį.
„Neretai tokius darbuotojus perima kitos įmonės, kurioms jų trūksta.
Jeigu konkrečioje teritorijoje nėra laisvų darbo vietų pagal turimą profesiją ar asmeniui nepavyksta įsidarbinti dėl kvalifikacijos trūkumo, tai įsiregistravęs Užimtumo tarnyboje toks klientas dažnai pageidauja įgyti naują kvalifikaciją ar kompetenciją“, – komentavo Užimtumo tarnybos atstovė.
Anot jos, Užimtumo tarnyboje keisti ar tobulinti turimą kvalifikaciją galima pačiam asmeniui pareiškus pageidavimą, arba specialistui pasiūlius galimybę dalyvauti profesiniame mokyme – tai nepriklauso nuo to, kiek laiko jis registruotas Užimtumo tarnyboje.
„Poreikis įgyti profesinę kvalifikaciją gali atsirasti gyventojui tik įsiregistravus Užimtumo tarnyboje, tiek ir ilgiau registruotam. Galbūt tik pradėjęs ieškoti darbo jis supranta, kad reikėtų įgyti naują kvalifikaciją ar kompetenciją.
Nors paklausios profesinės kvalifikacijos įgijimas ilgalaikiams bedarbiams yra viena iš pagrindinių galimybių sprendžiant jų įsidarbinimo problemas, tačiau tai ne visada garantuoja užimtumą. Dažnai ilgalaikį nedarbą lemia asmeninės, šeimos ar kitos problemos“, – pastebėjo M. Jankauskienė.
Pasak jos, dažniausiai ilgą laiką nedirba žmonės, kurie turi sveikatos problemų, ribotą darbingumą, prižiūri ir slaugo kitus šeimos narius arba turi priklausomybių bei psichologinių problemų, todėl pirmiausia jiems reikia kompleksinių paslaugų.
„Užimtumo tarnyboje įsiregistravęs darbo ieškantis asmuo kartu su specialistu sudaro individualaus užimtumo veiklos planą, kuriame numatomi asmens užimtumo tikslai ir konkretūs veiksmai jiems pasiekti. Konsultantas įvertina darbo ieškančio asmens įsidarbinimo galimybes.
Jei jo turima kvalifikacija/kompetencija nėra paklausi darbo rinkoje ir, suderinus su darbo ieškančiu asmeniu, gali būti numatyta galimybė dalyvauti profesiniame mokyme ir įgyti darbo rinkoje paklausią profesiją, kuri padidintų jo galimybes konkuruoti darbo rinkoje. Priemonėse dalyvauti pretenduojantis bedarbis arba užimtas asmuo, turi atitikti Užimtumo įstatymo nuostatas, ESF projektų, finansuojančių priemones, tikslinės grupės reikalavimus“, – komentavo specialistė.
Kursų, kelionės ir apgyvendinimo išlaidas kompensuoja
M. Jankauskienės teigimu, Užimtumo tarnyba bedarbiams ir užimtiems asmenims finansuoja profesinio mokymo paslaugų išlaidas, o bedarbiams dar moka mokymo stipendiją, kelionės bei apgyvendinimo išlaidas (kai asmens gyvenamoji vieta yra ne toje pačioje gyvenamojoje vietovėje kaip mokymo teikėjo mokymo vieta), privalomojo sveikatos tikrinimo ir skiepijimo nuo užkrečiamųjų ligų išlaidas.
Specialistė atkreipė dėmesį, kad profesinio mokymo programų trukmė priklauso nuo to ar asmuo nori įgyti kvalifikaciją ar tik jos dalų – kompetenciją, o nuo kursų trukmės priklauso ir mokymo kaina. Pavyzdžiui, 2 savaičių mokymo programa gali kainuoti apie 200 eurų, o 33 sav. ir apie 4 tūkst. eurų.
Pasak jos, populiariausios yra šios programos: socialinio darbuotojo ir slaugytojo padėjėjo, sunkvežimių vairuotojo, apskaitininko, sandėlio operatoriaus, elektriko, virėjo, grafinio dizaino ir fotografijos specialisto.
„Programą pabaigęs asmuo privalo ne mažiau nei 6 mėn. dirbti pagal darbo sutartį, kurią gauna po persikvalifikavimo programos. Kursų trukmė priklauso nuo norimos įgyti kvalifikacijos ar kompetencijos ir pasirinktos mokymo programos. Su Užimtumo tarnybos klientu, kuris nori įgyti naują kvalifikaciją (ar kompetenciją) sudaroma sutartis (dvišalė ar trišalė).
Užimtumo įstatyme yra numatyta sąlyga, jei asmuo pirmą kartą pasinaudoja galimybe įgyti kvalifikaciją (ar kompetenciją) pagal šiuo metu galiojančio Užimtumo įstatymo nuostatas ir neįsidarbina, arba neišdirba nustatyto sutartyje laiko, jam grąžinti profesinio mokymo lėšų nereikia“, – skaičiavo M. Jankauskienė.
