Nereikia pulti komentuoti.Straipsnis tikrai geras ir prieš ką nors komentuojant reikėtų pagalvoti.Gal dieną,gal savaitę.Skonio reikalas.

Nereikia nusikalbėti iki karštine sergančio sapaslioniu. Tegul tas prof. Pakštas pašposino. Užsibrėžkite storu brukšniu ant kaktos. Be Antarktidos, ne tik niekur žemėje nėra laisvų teritorijų, bet kuo toliau į šiltus kraštus - tuo labiau žm0gus ant žmogaus sėdi. Madagaskaras Pakšto laikais gal ir buvo skaitoma egzotiška šalis, toli nuo pasaulinių intereaų. Dar ir Prancūzijos dydžio sala, beveik neapgyvendinta. Kad ta sala ne daugiau dešimties milijonų pusbadžiu tegali išmaitinti, tada negalvojo. Dabar sala gyvena iš labdaros. Neskieskite apie visokias Šri Lankas, Bermudus ar Venesuelas. Didžiausia erdvė gyventi ir gyvenimo kokybė - visurio šiaurės šalyse. Gyventojų mažai. Pagal gyvenimo kokybė Lietuva užima Dvidešimt antrą vietą pasaulyje. Tegul tik daugiau mūsų jaunimas išvažiuoja į perpildytas Anglijas, Ispanijas, Liuksemburgus, Olandijas. Kasmet trys milijonai britų bėga iš niūrios perpildytos šalies į buvusias dominijas. Lietuva (kaip ir aplinkinės šalys) bus žaibiškai užpildyta viso pasaulio bedalių

Atsarginė Lietuva arba Dausuva - lietuvių geopolitiko K. Pakšto projektuota Lietuvos Respublikos užjūrio valda ir naujas pasaulinės lietuvybės židinys. Remdamasisis klasikinėmis geopolitinėmis schemomis, K. Pakštas prognozavo, kad tarp dviejų didelių valstybių, t. y. tarp Vokietijos ir Rusijos įsiterpusi ir todėl nebeturinti kur plėstis Lietuva ateityje gali būti šių šalių okupuota ir visais atžvilgiais asimiliuota. Be to, K. Pakštas baiminosi, kad stichiškai ir nekryptingai emigruojantys lietuviai (po I pasaulinio karo dauguma lietuvių uždarbiauti ar visam laikui įsikurti vyko į Amerikos šalis) ilgainiui lingvistiškai bei kultūriškai asimiliuosis su juos priimančių šalių tautomis. Jo požiūriu, emigraciją iš Lietuvos reikėtų planuoti bei reguliuoti, palaipsniui sukuriant tokią lietuvių išeivių koloniją, kurioje lietuviai sudarytų vad. kritinį gyventojų kiekį, − neva tik susiformavus tokiam naujam unikaliam pasaulinės lietuvybės židiniui, lietuviams nebegrėstų išnykimas.
Tad K. Pakštas siūlė skubiai kurti naują, „atsarginę“ Lietuvą, − taip išsprendžiant ir lietuviškosios diasporos nutautėjimo problemą. Šiam tikslui esą reikėtų išpirkti žemes kurioje nors rečiau gyvenamoje Afrikos ar Amerikos dalyje. Į tas išpirktas žemes, kuriose, anot K. Pakšto, lietuvių tauta galėtų plėstis ir klestėti, turėtų būti nukreiptas pagrindinis emigracijos iš Lietuvos srautas.

Galia
K. Pakštas, kalbėdamas apie valstybių galią, horizontaliam valstybės dydžiui priešpastato vertikalų. Jo nuomone, ypač svarbus yra kokybinis skirtumas tarp mažų ir didelių valstybių. Jis rašė, kad didžiosios valstybės auga horizontaliai – plėsdamos savo teritoriją. Tuo tarpu mažosios valstybės, norėdamos atsilaikyti, yra priverstos „augti vertikaliai“, t. y. didinti gyventojų išsilavinimą, savo kultūrinį svorį. „Prieš horizontalių erdvių platybę reikia pastatyti aukštą vertikalinį Baltijos tautų ūgį. Tik šis beveik vienintelis būdas ir tėra reikiamai pusiausvyrai palaikyti Baltijos pajūryje“.
Profesorius pažymi, kad ekonominės galybės savo pradžią ir įsibėgėjimą gavo „moralinėse versmėse“. Čia autorius kaip pavyzdį pateikia mažąsias Europos valstybes – Daniją, Belgiją, Nyderlandus, Šveicariją. Faktiškai tai pirmasis toks praktinis švietimo ir mokslo būtinumo aiškinimas Lietuvoje.
K. Pakštas į Lietuvos politinės minties terminologiją įveda homo oeconomicus sąvoką. Nors ir nereikia užmiršti tikrųjų moralinių žmogaus charakterio vertybių, tačiau tokioms valstybėms kaip Lietuva reikia mokytis išnaudoti homo oeconomicus savybes ir savo politiką statyti ant ekonominio pagrindo. Tam, kad valstybė būtų saugi, ji turi būti naudinga savo kaimynams. Šiuo požiūriu, Pakšto vertinimu, Baltijos valstybių padėtis yra palanki – jos yra tranzito šalys ir turi didelius užnugarius (hinterlandus).
[taisyti]Baltoskandijos federacija
Vienas iš būdų mažosioms valstybėms atsilaikyti prieš didžiųjų valstybių spaudimą yra jungtis į sąjungas ir glaudžiau bendradarbiauti tarpusavyje. Jungtis gali tik panašios savo dydžiu, geografine aplinka, tikėjimu, bei pagarbą ir toleranciją viena kitai jaučiančios valstybės. Remdamasis tuo K. Pakštas kalba apie galimą Baltoskandijos konfederaciją.

Tai gerai, kad tau patinka litai.taciau jie yra kietai pririšti prie euro-todėl tai jau yra gerai tik tau, bet tai yra blogai valdžiai.Jei biski rauktum ekonomikoj, tai suprastum, kaip tai yra blogai valdantiesiems.Juos tas kietas surišimas verčia verstis per galvą ir nuolat budėti tvirto lito sargyboje, ko valdžia iš principo negali pasiekti.Ypač tokios mažos ekonomikos šalyje.Ekonomika turi nepalaliaujamai augti, kad litas išliktų tvirtas ir tos pačios vertės.Nuolat reikia saugoti litą nuo spekuliacinių fondų atakų ir kompensuoti praradimus dar spartesniu augimu.Tvirtas ir autonomiškas litas įmanomas tik stiprioj ekonomikoj, o stipri ekonomika įmanoma tik gyvenant geruose santykiuose su kaimynais-kai užsienio prekyba nuolatos duoda perviršį-exportas nuolat didesnis už importą, o to niekada nenori kaimynai-jie taip pat noriu daugiau parduoti, nei pirkti.Vienžo-litas atskirai gyvuoti negali.Tuo labiau prie kubiloidų.

Nu Cicinskas mestels taip atsainiai ,kad ekonomika žlugo dėl išvestinių finansinių instrumentų(nes jis tai girdėjo per radija).Bet paaiškint jis negali-nesugeba.Jis nemato ryšio tarp instrumentų ir karo Irake.O Štighlicas-mato.Todėl Štiglicas yra Nobelio laureatas,o Cicinsakas yra luzeris.

Štihlicas labai įžvalgus ekonomistas.Tik iš jo vienintelio išgirdau genialią įžvalgą-Amerikos pinigai iš Irako negrįžta.Va va ir va,ekonomistai-paanalizuokite ,ką tai reiškia .Žmogus gavo Nobelio premija ne už blevyzgas.

Amerikai turi būti uždrausta kariaut.Ji negali rizikuoti pasaulio ekonomikos stabilumu.

Užsižaidė finansiniais instrumentais,kurie iš tiesų yra labai efektyvūs,todėl įlieja labai daug nestabilumo.O nestabilumas yra balansavimas ant bedugnės krašto.Nusivertėm nuo uolos,o gal uola nukrito ,naštą nusimetėm,todėl vėl stversim dziugiai ir ritinsim augštyn iš naujo.Mes esame Šizifai.

Prie ko cia Marksas?Marksas yra ekonomistas ,todėl tikri ekonomistai iš jo ir pasiima ekonominę analizę.Marksą žinoti yra būtina,taip kaip būtina žinoti Euklido geometriją.Lobačefskis yra tik kitas etapas.