Prekybos vietose atsiskaitant grynaisiais pinigais apvalinimui iki nulio arba penkių centų dažniau pritaria 55 metų ir vyresni žmonės – 70 proc., pranešė Lietuvos bankas.
Už smulkiausių nominalų monetų atsisakymą dažniau pasisako didmiesčių ir kaimo gyventojai – atitinkamai 65 ir 63 procentai.
LB teigimu, kainos apvalinamos į mažesnę pusę iki nulio, jeigu suma baigiasi vienu–dviem centais, baigiantis trimis–septyniais centais – apvalinama iki penkių, o aštuoniais–devyniais – kaina apvalinama į didesnę pusę – iki 10.
Euro zonos šalių gyventojų nuomonė apie smukiausias euro monetas yra panaši: 64 proc. pritartų vieno ir dviejų centų monetų atsisakymui bei apvalinimui, 33 proc. nepritartų, likę 3 proc. neturėjo nuomonės.
Vieno ir dviejų centų monetos sudaro daugiau kaip pusę (58 proc.) visų Lietuvos apyvartoje esančių monetų, tačiau nėra aktyviai naudojamos mokėjimams – jas žmonės dažniausiai gauna kaip grąžą prekybos vietose, tačiau retai jas naudoja patys.
Apie 70 proc. LB į apyvartą išleistų šio nominalo monetų atgal į centrinį banką negrįžta, jos atsiskaitymams panaudojamos tik vieną kartą. Smulkiausios monetos pametamos ar nugula gyventojų taupyklėse, kišenėse, stalčiuose, automobiliuose, fontanuose.
LB teigia, kad šių monetų gamybos ir administravimo išlaidos tiek valstybei, tiek verslui yra santykinai didesnės nei jų nominali vertė.
Europos Komisijos užsakymu atlikta „Eurobarometro“ apklausa atlikta pernai spalį, jos metu apklausta 17,8 tūkst. euro zonos šalių gyventojų, tarp jų 1012 – Lietuvos.
