Papildoma veikla, be pagrindinio darbo, jau verčiasi 13 proc. apklaustųjų. Nuosavą verslą turintys nurodo 6 proc. šalies gyventojų. Internetu vykusioje apklausoje dalyvavo 1000 respondentų, 18-55 metų amžiaus.
Yra potencialo
„Pasauliui tebekovojant su pandemija dažnai pabrėžiama, kad šalių ekonomikai atsitiesti šiuo metu ypač reikalingi antrepreneriai: iniciatyvūs, verslūs ir kūrybiški, galimybių įžvelgti ir jas pasitelkti sugebantys žmonės. Tad šio tyrimo rezultatai reiškia dvi geras žinias. Viena vertus, beveik penktadalis visuomenės jau šiuo metu imasi veiksmų savo ir aplinkinių gerovei kurti užsiimdami papildoma veikla ar vadovaudami nuosavam verslui.
Kita vertus, daugelis gyventojų domisi tokiomis galimybėmis – šiuos žmones galime laikyti Lietuvos antreprenerystės potencialu, kuriam būtina sudaryti galimybes skleistis“, – apklausos rezultatus vertina Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė, banko valdybos narė ir Baltijos šalių tarnybos mažmeninės bankininkystės vadovė.
Kaip skelbiama pranešime, galimybėmis kurti verslą ar imtis papildomos veiklos daugiausiai domisi didžiųjų šalies miestų gyventojai, paprastai aukštesnįjį ar aukštąjį išsilavinimą turintys žmonės. Daugiausiai apie tokią veiklą galvoja biurų darbuotojai, t. y. septyni iš dešimties apklaustų biuruose dirbančių Lietuvos žmonių. Savarankiška veikla ar verslas kiek labiau domina jaunesnius gyventojus, kurių amžius iki 29-erių metų.
Svarbiausia paskata imtis tokios veiklos – siekis pagerinti gyvenimo sąlygas ir gauti daugiau pajamų. Tokią priežastį įvardijo 60 proc. verslą sukūrusių ar į papildomą veiklą įsitraukusių respondentų. Kone trečdalis, 30 proc., verslą ėmėsi kurti iš pomėgio ir jį pavertė savo darbu.
Siekia nepriklausomybės
Tarp motyvų imtis verslo gana svarios pozicijos tenka savarankiškumo siekiui – 28 proc. apklaustųjų norėjo sukurti sau darbo vietą, 24 proc. norėjo dirbti laisvu grafiku, 19 proc. – būti patys sau vadovai.
Paklausti, kas kliudo imtis nuosavo verslo kūrimo ar papildomo darbo, dauguma respondentų (42 proc.) nurodė neturį geros verslo idėjos. Panašią dalį respondentų (39 proc.) sulaiko įsitikinimas, kad verslui pradėti reikia daug investicijų. Trečdalis (34 proc.) baiminasi nesėkmės, daugiau negu ketvirtadalis nurodo žinių trūkumą, 27 proc. respondentų teigia nežinantys, nuo ko pradėti.
„Matyti, kad svarbiausi barjerai verslo ar savarankiškos veiklos link susiję su nuostatomis ir žinių trūkumu. Gyventojai mano stokojantys idėjų, yra įsitikinę, kad veiklai pradėti reikalingos didelės investicijos, bijo nesėkmės. Verta atkreipti dėmesį, kad daugelis nuogąstavimų labiau būdingi moterimis – jos kur kas dažniau negu vyrai minėjo nesiimančios verslo, nes neturinčios geros idėjos. Moterys ir labiau baiminasi nesėkmės.
Tokie rezultatai rodo padėtį, į kurią ne kartą atkreipėme dėmesį ir anksčiau – sukuriamas bendrasis vidaus produktas galėtų būti dvigubai didesnis, jei vyrai ir moterys vienodai įsitrauktų į verslą“, – teigia S. Gutauskaitė-Bubnelienė.
Banko atstovė pažymi, kad iš visų banko verslo klientų tik 22 proc. sudaro įmonės, kurios priklauso vien moterims. Įmonių, kuriose galutinis naudos gavėjas yra moteris, kiek daugiau – 28 procentai. Dažniausiai moterims priklausančios įmonės yra mažos, o jų apyvarta nedidelė. Vis dėlto tikimasi, kad dėl dinamiškos Lietuvos verslo aplinkos ir šalies įmonių lankstumo tokia padėtis ilgainiui vis sparčiau keisis.
