Apie tai vyko diskusija „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“. Jos vedėjo Aurimo Perednio teigimu, problema ta, kad žmonės nesitikrina sveikatos, užsileidžia ligas ir tada turi ilgą nedarbingumą.
Dėl šios priežasties Seimo pozicijai priklausančios Orinta Leiputė ir Rimantė Šalaševičiūtė pateikė siūlymą suteikti darbuotojams papildomą apmokamą laisvadienį sveikatai išsitirti.
Į privalomą sveikatos pasitikrinimą būtų įtraukti tie žmonės, kurie pagal amžių ir lytį patenka į ligų prevencijos programas. Tačiau nesutariama, kas turėtų tai finansuoti – darbdaviai ar privalomasis sveikatos draudimas?
Darbdavių atstovė mano, kad tai – tik mėginimas viską užkrauti ant darbdavių pečių, nors ta diena nepadėtų pasiekti norimų tikslų. Anot jos, tuo turėtų rūpintis šeimos gydytojai, kurie kreiptųsi į savo pacientus asmeniškai ir primintų apie sveikatos tyrimus.
O profsąjungos sako, kad geriausia būtų prailginti atostogas, o ne apsistoti ties vienu ar kitu laisvadieniu.
Laisvadienis kas 3–5 metus
Seimo narė Orinta Leiputė laidoje išskyrė, kad Lietuva yra pirmose gretose pagal sergamumą ir mirtingumą.
Ji papasakojo, kad siūlymo idėja būtų darbingo amžiaus žmonėms suteikti laisvą dieną išsitirti sveikatą pagal 5 prevencines programas. Ji pridūrė, kad galvojama ir apie 6-ąją programą.
Pasak jos, taip žmonės, paskatinti darbdavio, galbūt vis tik atrastų laiko pasitikrinti sveikatą. O. Leiputė įsitikinusi, kad tokie pasitikrinimai nebūtų didelė našta darbdaviui ar valstybei, nes jie nebūtų dažni – kiekvienai programai būdingas skirtingas periodiškumas.
„Tarkime, jei dėl krūties vėžio 25–34 metų amžiaus moterys turi tikrintis kas 3 metus, vyresnėms reikia tikrintis kas 5 metus. Tai nėra kasmetinis pasitikrinimas, jis vyktų taip, kaip tam žmogui priklauso pagal amžių ir lytį, pagal programą“, – aiškino pašnekovė.
Ji pridūrė, kad yra tam tikros specialybės, kurioms priklauso sveikatą tikrintis kasmet, taip pat nepilnamečiams ar neįgaliesiems.
Laisva diena problemos neišspręs
Darbdavių konfederacijos prezidiumo narė Aurelija Maldutytė kritiškai vertino siūlymą skirti laisvadienį sveikatai tikrinti: „Mano nuomone, tai – eilinis pasipopuliarinimas: įdėkime dar kažką naujo ir privalomo darbdaviams, be jau ir taip pridėtų papildomų dienų.“
A. Maldutytė pripažino, kad toks siūlymas jos neįtikina: „Aš pati jau žmogus virš 40 metų ir, manau, kad turėčiau tikrintis nuolat, bet apie savo programą nesu nuolat informuojama, be 1 ar 2 žinučių per paskutinius 5 metus – nei šeimos gydytojo skambučio, nei pasiteiravimo, nei pasiūlymo dėl širdies ar kraujagyslių ligų, dėl kurių žmonės turi problemų visame pasaulyje.“
Jos nuomone, kiekvienas žmogus turėtų dirbti savo darbą: šeimos gydytojai turi rūpintis savo pacientais, ne tik tais, kurie serga, bet ir prevencija. Anot pašnekovės, tada žmonės tikrai suklus ir dažniau ateis pasitikrinti, jei jiems tai bus tinkamai priminta.
Darbdavių konfederacijos atstovė atkreipė dėmesį, kad žmonės yra pripratę prie individualaus dėmesio: „Jei tas individualus dėmesys būtų suteiktas, aš manau, kad tai turėtų daug didesnę įtaką, nei papildomos dienos suteikimas.“
Ji įsitikinusi, kad problema yra ne kas už tai mokės, o ką iš to gausime, koks bus rezultatas ir ar bus pasiekta tai, ko buvo norėta.
„Ir, deja, šiuo atveju kaip ir gimstamumas nepadidėjo suteikus papildomų laisvadienų, mamadienių ir tėvadienių, tai lygiai taip pat sveikata nepagėrės vien dėl to, kad duosime vieną laisvą dieną nueiti pasitikrinti. Nes iš tikrųjų problema yra ne tame“, – situaciją komentavo pašnekovė.
Darbuotojo sveikata – darbdavio atsakomybė
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė pripažino, kad informacijos apie profilaktinius tikrinimus tikrai yra per mažai. Anot jos, paskatinimas tikrintis turėtų būti ne tik iš šeimos gydytojo, bet ir iš darbdavio, tuo rūpintis turėtų ir pats darbuotojas.
Tačiau ji neslėpė, kad bet koks siūlymas darbo sąlygoms pagerinti yra sveikintinas, kadangi lietuviai dirba daug daugiau nei kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse, o dėl mažo atlyginimo turi netgi kelis darbus.
Ji tikino, kad nei vienas Seimo narys nekalba apie ilgesnes atostogas, nors Lietuva turi įsiteisinusi ES nustatytą atostogų minimumą – 20 darbo dienų. Pasak jos, kitose šalyse jų yra daugiau: 22, 24, 26 dienos: „Tas 6 dienas žmogus galėtų pasiskirstyti pagal poreikį – vaikams, sveikatai, atostogoms.“
I. Ruginienė tikino, kad yra nemažai teigiamų pavyzdžių, kai kolektyvas, žinodamas savo poreikius, dėl laisvadienių sveikatingumui gerinti ar tikrintis sveikatą susideri kolektyvinėse sutartyse.
Ji nurodė, kad darbuotojų sveikata turėtų būti ir darbdavio atsakomybė bei interesas, nes kiekvienas darbdavys nori, kad darbuotojas ateitų sveikas, kupinas jėgų, kad galėtų gerai ir greitai atlikti užduotis, neštų didesnę pridėtinę vertę.
„Nei vienas darbdavys nenori, kad darbuotojas nuolat sirgtų ir nebūtų darbo vietoje. Visame pasaulyje kalbama apie tai, kad darbdaviai privalo investuoti į darbuotojo sveikatą – juk dalinai darbuotojų sveikata yra prarandama dėl tų pačių darbo sąlygų ir darbo krūvių.
Kiekvienas į darbuotojų sveikatą investuotas darbdavio euras sugrįžta didžiule grąža atgal darbo pajėgumu ir našumu. Todėl ir yra kasmetiniai sveikatos tikrinimai, už kuriuos moka darbdavys“, – kalbėjo profsąjungų pirmininkė.
Tai sumažintų įtampą
Su tuo sutinka ir darbdavių konfederacijos atstovė. Jos teigimu, jei žmogus blogai jaučiasi ir yra neproduktyvus, tai kas iš to, kad atsėdės valandą ir nesukurs jokios pridėtinės vertės.
„Aš manau, kad sąmoningi darbdaviai tikrai suteikia reikiamą laiką nueiti pasitikrinti. Bet ar reikalinga viena diena, ar užtenka 2–3 valandų? Dauguma išleidžia“, – tikino A. Maldutytė.
Tačiau O. Leiputė atkreipė dėmesį, kad darbdaviai, kurie yra tikrai orientuoti į darbuotojus, nematys problemos, jei tokia diena bus įvesta, nes ar taip ar taip darbuotojus pasitikrinti išleidžia. Bet, anot jos, yra dalis darbdavių, kurių žmonės net vengia tokių dalykų prašyti, nes už tai reikia atidirbti ir pan.
„Jei įsikiš valdžia, tai neliks įtampos tarp darbuotojo ir darbdavio, o tiems, kurie rūpinasi, problemų net nekils“, – kalbėjo Seimo narė.
Darbdavių atstovė su tuo sutiko ir pripažino, kad labai gera I. Ruginienės mintis dėl kolektyvinių sutarčių, kai darbdaviai ir darbuotojai suderina tvarką, kaip ir kada bus suteikiamas laikas sveikatos pasitikrinimui.
Kuo mažesnės pajamos, tuo daugiau dirbame
„Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas pokalbį pradėjo su filosofine gaida: „Ar mes gyvename, kad dirbtume, ar dirbame tam, kad gyventume?“
Jis paaiškino, kad kuo didesnės pajamos šalyje, tuo žmonės mažiau dirba, o kuo šalis mažiau išsivysčiusi, tuo pajamų lygis mažesnis ir žmonės dirba daugiau. Tačiau pridūrė, kad sparčiai augant pajamoms tokios diskusijos kils vis dažniau.
„Natūraliai judame link to lankstesnio grafiko ir kad dirbsime mažiau, tik klausimas, kur turime judėti – ar suteikti daugiau kalendorinių atostogų dienų ar darbo laiką reguliuoti?
Pavyzdžiui, Nyderlanduose priimtas įstatymas, kad prašyti darbo iš namų yra darbuotojo teisė. Viskas judės link to, kad dirbsime mažiau“, – komentavo ekonomistas.
Laidos vedėjui iškėlus klausimą, kad dirbant laisvu grafiku žmogus dažniausiai dirba 24/7, t.y. skambučiai, laiškai ir mintys apie darbą tiek ryte, tiek vakare, dėl ko žmogus visai nepailsi.
Ž. Mauricas sutiko, kad tai yra problema, kurią irgi reikia spręsti. Anot jo, Prancūzija labai akcentuoja šiuos klausimus ir yra priėmusi daug įstatymų, pavyzdžiui, kada vadovai negali rašyti žinučių ar laiškų darbuotojams.
„Mes turime šiek tiek daugiau šventinių, šiek tiek mažiau kalendorinių laisvų dienų, nėra didelio skirtumo tarp kitų ES šalių.
Pilnai išnaudojus savaitgalius, šventines dienas, atostogas, žmogus tikrai neturėtų persitempti. Bet retas kuris pailsi tomis dienomis – tai yra iššūkis. To poilsio kokybė turi būti didelė, visiškas atsijungimas nuo darbo“, – laidoje svarstė ekonomistas.
