Lietuvoje pradėjus kalbėti apie daugiabučių namų renovavimą, jų gyventojams iškilo klausimas, kas už tai privalės mokėti. Jei gyventojų dauguma nuspręs, kad renovacija reikalinga, mokėti teks visiems, teigia UAB „Teisinių paslaugų grupė“ teisininkas Dovydas Cvetkovas.
„Sprendimas dėl daugiabučio renovavimo priimamas visų namo gyventojų balsų dauguma. Jei daugiau kaip pusė butų savininkų nusprendžia, kad renovacija būtina, mokėti turi visi, tame name turintys patalpų. Tai įtvirtinta Civiliniame kodekse bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegijos nutartyje“, – aiškina teisininkas.
Išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad įstatymuose yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Ši taisyklė bendrosios dalinės nuosavybės objektams taikoma nepaisant jo funkcinės paskirties ir to, ar bendraturtis juo naudojasi ar nesinaudoja.
Tik tais atvejais, kai daugiabutį administruoja tokias paslaugas teikianti įmonė (administratorius) ir reikia atlikti darbus, kurių neatlikus būtų pažeidžiami privalomieji statinių techniniai reikalavimai, formaliai nėra būtinas gyventojų pritarimas renovavimui.
„Tačiau apsidrausdami administratoriai dažniausiai ir tais atvejais pirmiausia pasitaria su daugiabučio gyventojais, nes būtent pastarieji privalės padengti tokių darbų atlikimo kainą“, – pažymi D. Cvetkovas.
Pašnekovas akcentuoja, kad sąvoka „renovuoti“ gali apimti ne tik namo apšiltinimą, kaip tai dažnai suprantama, bet ir bendrojo naudojimo patalpų (laiptinių, rūsių, stogo) ir bendrojo naudojimo įrenginių (elektros, šilumos įrenginių, nuotekų ir kt. komunikacijų) remontą ir renovavimą.
„Taigi visi daugiabučio namo bendraturčiai privalės proporcingai apmokėti išlaidas ir tokiais atvejais kai, esant būtinumui, yra naujomis pakeičiamos vienerios iš dviejų ar daugiau laiptinių turinčio daugiabučio gyvenamojo namo laiptinės durys. Ši taisyklė taip pat galioja ir tada, kai išlaidos daromos namo liftui ar stogui remontuoti, o pirmajame namo aukšte gyvenantys žmonės nenori mokėti už tai, argumentuodami, kad jie nesinaudoja liftu, o stogas yra devintajame aukšte“, – aiškina teisininkas.
Išlaidas (proporcingai turimam naudingam plotui) namo bendrojo naudojimo objektams tvarkyti privalo padengti net ir negyvenamųjų patalpų, esančių name, savininkai.
Pavyzdžiui, netgi daugiabutyje name esančios kavinės su atskiru įėjimu ir atskira nuo viso namo šildymo sistema savininkas privalės mokėti, pavyzdžiui, už daugiabučio namo šildymo sistemų renovaciją.
„Tačiau labai svarbu žinoti, kad atliekami darbai turi būti susiję su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Kitaip tariant, gyventojas neprivalo mokėti už namo renovavimą ar remontą, jeigu jis daromas „dėl prabangos“, o ne dėl būtinybės, kurios ribos apibrėžtos Statybos techniniame reglamente“, – akcentuoja „Teisinių paslaugų grupės“ teisininkas D. Cvetkovas.
„Teisinių paslaugų grupės“ teisininkas D. Cvetkovas
