Tačiau daugiausiai gyventojai skundžiasi painia tvarka dėl prašymų pateikimo.
Portalo tv3.lt skaitytoja Ingrida pasakojo, kad užpernai baigė universitetą ir pradėjo dirbti.
„Po metų susirgau, o tada ir prasidėjo kliūtys gauti ligos išmoką. Maniau, kad užtenka nueiti pas gydytoją ir pranešti darbdaviui, kad man išduotas nedarbingumas. Pasirodo, kad būtina apie ligą pranešti ir „Sodrai“, kitaip išmoka nepriklausys, o pinigai bus atiduoti kitiems sergantiems“, – piktinosi mergina.
Ji pasakojo, kad tai buvo jos pirma darbovietė baigus mokslus ir pirmas nedarbingumas.
„Nežinojau, kur ir kokius prašymus pildyti ir vos nepraradau savo pinigų. Gerai, kad laiku susisiekiau su „Sodra“ ir užpildžiau prašymą gauti ligos išmokai“, – sakė Ingrida.
Rudenį sergančiųjų skaičius išauga
Jeigu liepą ir rugpjūtį paprastai sumažėja išduodamų nedarbingumo pažymėjimų ir mokamų ligos išmokų skaičius, tad rugsėjį šie skaičiai vėl išauga.
Jei rugpjūtį iš viso buvo išduota 150 tūkstančių nedarbingumo pažymėjimų, tai rugsėjo naujausi duomenys – 165 tūkstančių nedarbingumo pažymėjimų. Šiuo metu galiojančių nedarbingumo pažymėjimų yra beveik 50 tūkstančių.
Svarbu prisiminti, kad išduotų nedarbingumo pažymėjimų skaičius nėra lygus sergančių žmonių skaičiui, kadangi vienam žmogui ligos metu gali būti išduoti keli nedarbingumo pažymėjimai“, – komentavo „Sodra“.
Anot jos, blogai pasijutus pirmiausia reikia kreiptis į gydytoją.
Diagnozavęs ligą, jis paskirs gydymą, išduos nedarbingumo pažymėjimą. Tada būtina informuoti darbdavį, kad sergate ir negalite dirbti. Jis apmoka dvi pirmąsias ligos dienas, o nuo o nuo 3 ligos dienos moka „Sodra“.
Norint gauti ligos išmoką, reikia pateikti neterminuotą ligos išmokos prašymą „Sodrai“. Nebūtina laukti, kol susirgsite pats ar reikės slaugyti sergantį vaiką – prašymą ligos išmokai skirti galima pateikti bet kada.
Susirgus ir gydytojui išdavus elektroninį nedarbingumo pažymėjimą, daugiau nieko nebereikės daryti. Prašymas galioja taip pat buvusiems ligos atvejams.
Tačiau „Sodra“ išmokas skiria už ne ilgesnį nei 12 mėnesių praėjusį laikotarpį nuo kreipimosi dienos.
Gavėjams neišmokėti pinigai lieka „Sodros“ biudžete ir naudojami įstatymų numatytoms išmokoms, kadangi valstybinio socialinio draudimo sistema veikia einamojo finansavimo, o ne kaupiamuoju principu.
Kokio dydžio ligos išmoka?
„Sodra“ skaičiavo, kad rugpjūtį buvo fiksuota 53,8 tūkstančio ligos išmokos atvejų, iš jų 77 proc. atvejų ligos išmoka skirta dėl paties žmogaus ligos, 12 proc. – dėl slaugos.
„Vidutinė vienos dienos ligos išmoka šiuo metu yra – 42,9 euro, o vidutinė apmokėtų ligos dienų trukmė, darbo dienomis – 12,9“, – skaičiavo „Sodra“.
Taigi už 12,9 dienų gyventojai vidutiniškai gauna 553,41 euro.
Anot „Sodros“, tam, kad gyventojas gautų ligos išmoką, jis turi būti sukaupęs reikiamą darbo stažą, t. y. pirmąją ligos dienai darbuotojas privalo turėti 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesių ligos socialinio draudimo stažą.
Už pirmąsias dvi ligos dienas darbdavys moka darbuotojui 62,06–100 proc. jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką. Jis privalo mokėti ne mažesnę kaip 62,06 proc., gavėjo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką.
62,06 proc. gavėjo kompensuojamojo darbo užmokesčio (KU) dydžio išmoką nuo 3 ligos dienos moka „Sodra“.
Ligos išmoka išmokama per 7 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos.
„Tačiau asmenims, gaunantiems pajamų pagal autorines sutartis arba iš sporto ar atlikėjo veiklos, vykdantiems individualią žemės ūkio veiklą bei jų partneriams, šeimynų dalyviams, asmenims, kurie verčiasi individualia veikla (išskyrus turinčius verslo liudijimą), individualių įmonių savininkams, mažųjų bendrijų nariams bei ūkinių bendrijų tikriesiems nariams už pirmąsias dvi laikinojo nedarbingumo dienas ligos išmoka nemokama“, – atkreipė dėmesį „Sodra“.
Kada ligos išmoka gali būti atimta?
Valstybinė darbo inspekcija komentavo, kad nedarbingumo metu darbuotojas turėtų skirti laiką poilsiui ir atsigavimui.
„Darbuotojo laikinas nedarbingumas – tai ne papildomas poilsis, atostogos ar laikas skirtas asmeniniam laisvalaikiui. Šį laiką darbuotojas turi išnaudoti įveikti ligai ir atgauti darbingumui. Nedarbingumo metu darbuotojui už dvi darbo dienas ligos išmoką moka darbdavys, vėliau – „Sodra“.
Todėl šiuo laikotarpiu galioja sveikatos apsaugos ir socialinės apsaugos ir darbo ministrų nustatytos elgesio nedarbingumo metu taisyklės. Gydytojas, išduodamas nedarbingumo pažymėjimą, turi pasirašytinai supažindinti ligonį tiek su gydymosi režimu, tiek su minėtomis elgesio taisyklėmis, kurių sergantis darbuotojas privalo laikytis“, – komentavo inspekcija.
„Sodra“ irgi patvirtino, kad išduodamas nedarbingumo pažymėjimą gydytojas supažindina pacientą su gydymosi režimu ir elgesio taisyklėmis, galiojančiomis laikino nedarbingumo metu.
„Kai žmogus nesilaiko gydytojo nustatyto gydymo režimo ir neatlieka paskirtų procedūrų, vartoja alkoholį ir kitaip svaiginasi, dirba, mokosi, keliauja, dalyvauja kultūros, sporto, pramoginiuose ar kituose renginiuose arba elgiasi taip, kad jo veiksmai gali užtęsti laikino nedarbingumo trukmę, tai laikoma taisyklių pažeidimu“, – atkreipė dėmesį „Sodra“.
Ji pažymėjo, kad elgesio taisyklių pažeidimus gali nustatyti gydytojai, darbdaviai.
„Dažniausiai pranešimus apie pažeidimus gauname iš darbdavių, įvairių institucijų, gyventojų ar gydytojų. Kiekvienas atvejis vertinamas individualiai.
Mūsų specialistai atlieka nedarbingumo kontrolę, pasitelkdami informacines sistemas – programinę įrangą, kuri analizuoja nedarbingumo pažymėjimų išdavimą pagal tam tikrus rizikos vertinimo kriterijus. Nustačius pažeidimus, žmogus yra kviečiamas į Gydytojų konsultacinę komisiją (GKK), kurioje dalyvauja ir mūsų atstovai“, – komentavo „Sodra“.
Anot jos, dažniausiai žmonės iškviesti į GKK posėdį gydančių gydytojų sprendimu yra pripažįstami darbingais dar iki GKK posėdžio ir jiems nedarbingumo pažymėjimai yra užbaigiami.
Dalies į komisiją iškviestų asmenų nedarbingumo pažymėjimai užbaigiami komisijos posėdžio metu, tai yra šie žmonės pripažįstami darbingais“, – sakė „Sodra“.
