Trečiadienį prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su profesinių sąjungų atstovais. Susitikime kaip aptartos geresnės darbuotojų apsaugos po karantino poreikį: reikalingos nedarbo mažinimo, apsaugos nuo nedarbo ir užimtumo didinimo priemonės.
Po susitikimo savo įžvalgomis pasidalijo prezidento vyriausiasis patarėjas ir Ekonominės bei socialinės politikos grupės vadovas Simonas Krėpšta, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė, Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė ir Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis.
Atsigavimas nebus toks greitas?
S. Krėpšta priminė, kad nedarbo lygis Lietuvoje viršija 9 proc., o darbo vietų kūrimas yra sulėtėjęs.
„Turime diskutuoti, kaip atrodys darbo rinka, kaip atrodys ekonomika po karantino. Net ir sudarius galimybę veikti verslams, nebus lengva įsibėgėti ir atsistoti ant kojų iš pat pradžių.
<...> Turime gerinti situaciją tiems, kurie neteko darbo karantino laikotarpiu. Čia buvo kalbėta apie galimus nedarbo draudimo pokyčius. Ir labai svarbu atkreipti dėmesį į labiausiai pažeidžiamas grupes – jaunimą, neįgaliuosius, senjorus“, – sakė prezidento patarėjas ir pridūrė, kad prezidentas pateikė tam tikras įstatymų pataisas, kurios pagerinti darbo netekusių neįgaliųjų padėtį.
Pasak S. Krėpštos, susitikime buvo kalbėta ir apie tai, kaip paspartinti darbo vietų kūrimą. Tam būtų galima naudoti ateinančius ES fondų pinigus.
„Tikrai yra poreikis turėti tokias priemones, kurios veiktų po karantino. Jos turbūt būtų kitokio dizaino, kitokio pobūdžio, negu turime šiuo metu, karantino laikotarpiu. Tačiau tų priemonių reikia, kad kuo greičiau darbo rinka atsigautų, kuo greičiau darbuotojų gerovė pagerėtų, nes matome, kad nedarbo rodikliai nėra geri “, – sakė prezidento patarėjas.
Anot jo, džiugu, kad yra iniciatyvų, kuriomis siekiama pagerinti šią situaciją.
Patarėjas įspėjo, kad po karantino ekonomikos ir verslo atsigavimas, nedarbo mažėjimas gali būti ne toks greitas, kokio galime tikėtis, o nesiimant papildomų priemonių sugrįžti į ankstesnę padėtį gali prireikti bent dviejų metų.
Neaišku, kaip bus naudojami pinigai
Pasak I. Rugininės, šių dienų aktualijos verčia kalbėti apie vieną svarbiausių dokumentų – europinis ekonomikos atgaivinimo planas, kurį Lietuva turės pateikti balandį. Pirmininkė apgailestavo, kad to plano profesinės sąjungos nėra mačiusios plano. O matyti, kam bus skirtos lėšos, labai svarbu.
„Aš manau, kad labai, labai svarbu matyti, kaip Europos parama bus panaudojama čia Lietuvoje. Kokios priemonės yra numatytos ir kokios lėšos yra numatytos ir ar iš tiesų galutinis gavėjas bus tas paprastas pilietis, darbuotojas. Šio bendro vaizdo nematome, o laikas slenka. Susidaro įspūdis, kad Vyriausybė šitai priemonei nepasiruošusi“, – sakė konfederacijos pirmininkė.
I. Rugininenė taip pat atkreipė dėmesį, kad per pandemiją labiausiai nukentėjo, daugiausia pajamų neteko moterys, skaičiai esą yra „žiaurūs“ moterims:
„Moterys, matyt, yra viena iš tų grupių, kurios nukentėjo labiausiai, nes šeimos ir darbo santykių derinimas buvo tikrai labai sudėtingas. Deja, skaitydama Vyriausybės priemonių planą, nematau jokių konkrečių priemonių, kaip būtų galima pagelbėti būtent nukentėjusioms moterims.“
Pasak I. Ruginienės, moterų buvo atleista kur kas daugiau nei vyrų, jų pajamos taip pat labiau sumažėjo.
„Mūsų pasiūlymas buvo bent jau ekstremalios situacijos laikotarpiu <...> reiktų priimti priemones, kad pakankamai stažo neturintys asmenys neliktų be pajamų“, – kalbėjo konfederacijos pirmininkė.
Ji apgailestavo, kad trūksta aiškumo, kokių papildomų priemonių bus po to, kai karantinas formaliai baigsis. Prieš metus buvęs saugiklis, kad darbdaviai turėjo išlaikyti bent 50 proc. darbo vietų, nesuveikė.
„Buvo nemažai piktnaudžiavimo atvejų ir buvo grupiniai atleidimai. Labai sėkmingai tas saugiklis buvo apeinamas. Dėl to planuojant dabartinį pokarantininį laikotarpį tai reikia turėti omenyje ir numatyti stipresnius saugiklius išlaikyti darbo vietas“, – komentavo I. Ruginienė.
Ji pabrėžė, kad darbuotojų testavimas itin svarbus per pandemiją. Ji priminė, kad pagal teisės aktus darbdavys atsako už tai. Taigi, jie turėtų testuoti darbuotojus, nes jiems tai svarbu ir nelaukti valstybės paramos. Pirmininkė patarė darbuotojams apie testavimą daugiau kalbėtis su darbuotojais ir juos šviesti. Prie to esą turėtų labiau prisidėti ir valstybės institucijos.
„Privalomas testavimas galėtų būti, bet vakcinavimas turėtų būti savanoriškas“, – įsitikinusi I. Ruginienė.
Ji pripažino, kad šiuo metu yra darbuotojų atleidimų įmonėse, tačiau esą stebina, kad darbuotojus atleidžia ir tie, kurie naudojasi pagalbos priemonėmis, naudojasi darbuotojais – pvz., nemoka atlyginimų.
K. Juknis atkreipė dėmesį, kad šiuo metu daugelis įmonių ir organizacijų taiko suminę laiko apskaitą, nors nepertraukiamo darbo jose nėra. Dėl to žmonės priverstinai dirba viršvalandžius, tačiau už juos negauna tinkamo atlygio.
K. Krupavičienė pabrėžė, kad šiuo metu reikalinga skubi pagalba sektoriams, kurie dar turi galimybių išgyventi. Pavyzdžiui, paukščių augintojams ir paukštienos perdirbėjams.
