Portalo tv3.lt skaitytoja Rima (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai žinomi) pasakojo, kad dirba gamybos srityje.
„Tačiau įmonės situacija sudėtinga, jai sunkiai sekasi dorotis su ekonominiais iššūkiais, todėl dalį darbuotojų išleido į prastovas. Man irgi prieš savaitę teko išeiti į prastovas. Bet praėjus savaitei sulaukiau skambučio ir žinios, kad esu atleidžiama. Buvau sukrėsta. Pasirodo, kad yra kažkoks atleidžiamų darbuotojų sąrašas ir aš į jį patekau.
Įmonės vadovai dar prieš kelias savaites užtikrino, kad bandys išsaugoti darbuotojus. Tačiau paaiškėjo, kad visi šie pažadai buvo apgavystė“, – piktinosi moteris.
Anot jos, kiti darbuotojai vis dar prastovose.
„Man teko savaitę jose prabūti, o mano kolegos jau nuo vasario buvo išleisti į prastovas. Darbdaviai tikino, kad todėl ir išleidžia į prastovas, nes nenori prarasti darbuotojų ir juos saugo.
Tačiau galiausiai mane atleido, išgirdusi žinią ėmiau domėtis įstatymais, juk mane turėjo įspėti tikrai ne prieš dieną apie atleidimą. Be to, viena auginu 15 metų dukrą, ji nepilnametė. Alimentų negaunu“, – sakė moteris.
Ji pasakojo, kad po žinios apie atleidimą nuvykusi į darbą sužinojo, kad turi savaitę susirasti kitą darbą.
„Darbdavys teigė, kad duoda man savaitę susirasti kitą darbą arba pagalvoti, ar sutinku išeiti iš darbo abipusiu susitarimu. Tokiu atveju gaučiau 2 mėnesių išeitinę.
Nežinau, ką daryti. Per savaitę juk darbo nesusirasiu“, – skundėsi Rima.
Ji piktinosi, kad darbdavys stengiasi pasinaudoti darbuotojų nežinojimu.
„Suprantu, kad mano atžvilgiu elgiamasi nesąžiningai, turėjau būti įspėta apie atleidimą. Tačiau niekada nebuvau susidūrusi su tokia situacija. Visada, pati išeidavau iš darbo, dar niekada nebuvau atleista“, – pasakojo moteris.
Ji tikino, kad kalbų ir apie atleidimus ar bankrotą buvo.
„Matome, kokia situacija Lietuvoje ir suprantame, kad dabar tikrai ne aukso amžius. Įmonė bandė dar laikytis, tačiau dabar matome, kad nieko iš to neišėjo“, – sakė Rima.
Dėl atleidimo gali susitarti
Advokatė Evelina Kiznė komentuodama situaciją teigė, kad vien tai, kad darbuotojui yra paskelbta prastova ir jis nedirba, nesudaro pagrindo atleisti darbuotoją iš darbo.
„Darbdavys, siekdamas atleisti tokį darbuotoją, turėtų naudotis bendraisiais Darbo kodekse numatytais atleidimo pagrindais ir, atsižvelgdamas į susiklosčiusią situaciją, parinkti tinkamiausią pagrindą“, – sakė E. Kiznė.
Pasak jos, vienas iš tokių atleidimo pagrindų – darbo sutarties nutraukimas šalių susitarimu.
„Šis pagrindas yra lanksčiausias ir naudojamas dažniausiai, kai darbuotojas ar darbdavys nusprendžia nutraukti darbo sutartį ir nori susitarti su kita šalimi dėl darbo sutarties nutraukimo sąlygų. Rašytinis pasiūlymas nutraukti darbo sutartį turėtų būti teikiamas kitai šaliai jį įteikiant asmeniškai arba siunčiant paštu. Pasiūlyme išdėstomos darbo sutarties nutraukimo sąlygos – aptariama, kada pasibaigia darbo santykiai, koks yra darbuotojui mokamos kompensacijos dydis, kokia yra nepanaudotų atostogų suteikimo tvarka, atsiskaitymo tvarka ir kita.
Jeigu pasiūlymą gavusi šalis per penkias darbo dienas neatsako į pasiūlymą, laikoma, kad pasiūlymas nutraukti darbo sutartį yra atmestas“, – komentavo E. Kiznė.
Anot jos, pažymėti, kad versti kitą šalį sutikti su pasiūlymu neleidžiama.
„Sprendimą sutikti ar nesutikti su pasiūlymu turi priimti ta šalis, kuri gavo pasiūlymą, tačiau neverčiama ir neįtikinėjama tai padaryti. Gana dažnai pasitaikanti situacija, kai darbdavys, siekdamas kuo greičiau nutraukti darbo sutartį, naudoja tam tikras psichologinio spaudimo priemones ir verčia darbuotoją sutikti su pasiūlymu (arba išeiti iš darbo savo noru).
Toks elgesys nėra teisėtas, o darbuotojas, kuris neturėjo galimybės priimti laisvo sprendimo dėl darbo sutarties nutraukimo ir buvo priverstas nutraukti darbo sutartį, gali kreiptis į darbo ginčus nagrinėjančius organus ir ginčyti atleidimo iš darbo teisėtumą. Darbuotojui tokiu atveju reikėtų tinkamai pasiruošti darbo ginčui ir surinkti įrodymus, patvirtinančius, kad darbdavys jį privertė nutraukti darbo sutartį prieš jo valią“, – patarė advokatė.
Apie atleidimą privalo įspėti
Anot E. Kiznės, gali susiklostyti tokia situacija, kai darbdavys, įvertinęs priežastis, dėl kurių jis negali suteikti darbo ir skelbia darbuotojams prastovą, galiausiai priima sprendimą keisti darbo organizavimą ir panaikinti tam tikras darbuotojų pareigybes ar jų dalį.
„Toks sprendimas įprastai priimamas atsižvelgiant į tai, kad pareigybės dėl tam tikrų priežasčių tapo nereikalingomis ir jų nebereikės ateityje, darbuotojai kito darbo dirbti nesutinka arba kito darbo paprasčiausiai nėra, taip pat įvertinus aplinkybę, kad prastova, ekonominiu požiūriu, neturėtų tęstis neribotą laiką“, – sakė advokatė.
Jos teigimu, kai darbuotojo pareigybė yra naikinama, jis turi būti įspėjamas apie būsimą atleidimą prieš vieną mėnesį, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, – prieš dvi savaites.
„Įspėjimo laikotarpiu atsiradus kitai laisvai darbo vietai, ji turi būti siūloma įspėtam apie atleidimą darbuotojui. Nėščių darbuotojų ir darbuotojų, auginančių vaikus iki trejų metų amžiaus, darbo sutartis negali būti nutraukta naikinant jų pareigybes.
Atleidus darbuotoją dėl jo pareigybės panaikinimo, darbuotojui turi būti išmokama dviejų jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, – pusės jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Atleidus darbuotoją šiuo teisiniu pagrindu, darbuotojas taip pat gali kreiptis į „Sodrą“ dėl ilgalaikio darbo išmokos skyrimo, jei pas darbdavį nepertraukiamai dirbo ilgiau kaip 5 metus“, – komentavo E. Kiznė.
Sutartį gali nutraukti ir darbuotojas
Pasak advokatės, darbuotojas, kuriam paskelbta prastova, taip pat turi teisę nutraukti darbo sutartį savo valia.
„Darbo sutartis gali būti nutraukta darbuotojo rašytiniu pareiškimu, apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas, jeigu darbuotojo prastova ne dėl darbuotojo kaltės tęsiasi ilgiau kaip trisdešimt dienų iš eilės arba jeigu ji sudaro daugiau kaip keturiasdešimt penkias dienas per paskutinius dvylika mėnesių.
Nutraukiant darbo sutartį būtent dėl paminėtų priežasčių ir jas nurodžius pareiškime, darbuotojui darbdavys privalo išmokėti dviejų jo vidutinio darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, – vieno jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. Jei prastova yra trumpesnė, nei aptarta, tokiu atveju darbuotojas gali nutraukti darbo sutartį pareiškimu įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš 20 dienų, tačiau tokiu atveju kompensacija darbuotojui nėra mokama“, – komentavo advokatė.
Anot jos, jei darbuotojas yra atleidžiamas iš darbo nesant teisėto pagrindo ar nesilaikant įstatymuose nustatytos atleidimo iš darbo tvarkos, darbuotojas ne vėliau kaip per 1 mėnesį turėtų kreiptis į Darbo ginčų komisiją.
„Darbuotojas gali prašyti pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, grąžinti jį į darbą, taip pat kartu prašyti priteisti iš darbdavio kompensaciją už visą priverstinės pravaikštos laiką, išeitinę išmoką, jei darbuotojas dirbo ilgiau kaip 2 metus, turtinę ar neturtinę žalą, jei tokią patyrė.
Praleidus vieno mėnesio kreipimosi terminą dėl svarbių priežasčių jis gali būti atnaujinamas. Darbo ginčų komisija priima sprendimą išnagrinėjusi darbo byloje surinktą medžiagą. Jei sprendimas netenkina, bet kuri šalis po sprendimo priėmimo per vieną mėnesį turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo išnagrinėjimo teisme“, – sakė E. Kiznė.
Daugėja darbuotojų atleidimų gamybos įmonėse
Užimtumo tarnybos duomenimis, numatomų grupės darbuotojų atleidimų skaičius šių metų pirmąjį ketvirtį neviršijo 2022 metų vidurkio ir buvo gerokai mažesnis nei pandeminių suvaržymų 2020 metais laikotarpiu.
„Pirmąjį šių metų ketvirtį gauta iš viso 18 pranešimų apie grupės darbuotojų atleidimus ir įspėtus apie atleidimą 828 darbuotojus. 2022 metais tuo pačiu laikotarpiu buvo registruota 12 pranešimų apie numatomus grupės darbuotojų atleidimus ir tokiomis sąlygomis atleidžiamus 732 darbuotojus.
Tačiau nerimą kelia augantis grupės darbuotojų atleidimų skaičius apdirbamosios gamybos įmonėse: šių metų pirmąjį ketvirtį du iš trijų grupės darbuotojų atleidimai – apdirbamosios gamybos įmonėse. Iš šių įmonių gauta 12 pranešimų ir numatoma atleisti 548 darbuotojus“, – komentavo Užimtumo tarnyba.
Vis tik pasak tarnybos, grupės atleidimai įtakos nedarbui neturi – 2023 m. pirmąjį ketvirtį Užimtumo tarnyboje užsiregistravo 270 asmenų (32,6 proc.) atleistų iš įmonių pranešusių apie grupės darbuotojų atleidimus.
„Darbdavių pateiktuose 18 grupės darbuotojų atleidimų pranešimuose nurodytos priežastys: 11 – darbo organizavimo pakeitimai, 3 – įmonės bankrotas, 3 – įmonės likvidavimas, 1 – restruktūrizacija“, – priežastis vardijo Užimtumo tarnyba.
