Didžiausią bedarbių skaičių turinčiame Panevėžyje kartu su pavasariu jaučiamas ir darbo rinkos pagyvėjimas – ieškoma kvalifikuotų specialistų.
Tačiau verslininkai sako, kad siųstieji iš darbo biržos dirbti nenori ir prašo rašyti, kad jie netinkami. Anot darbo biržos vadovų, bedarbių galbūt netenkina maži atlyginimai ir terminuotos darbo sutartys, praneša LTV „Panorama“.
Bedarbių sostine vadinamame Panevėžyje darbo biržos koridoriai tuštėja. Darbo rinkoje jaučiamas šioks toks pagyvėjimas, tačiau dar ne visiems neturintys darbo tai jaučia.
„Dirbčiau. Ir kiaules auginčiau, bet kad man niekas nepasiūlo“, – teigia darbo neturintis vyras.
Kitas vyriškis sako iš darbo biržos nesulaukęs pasiūlymų, todėl darbo vietą susikūręs pats.
„Pjaunam malkas, skaldom skubiai, greitai. Stengiamės, kad užsakovas būt patenkintas. Obelis išpjaunam, senus sodus. Dirbam, ką paprašo“, – teigė jis.
Anot darbo biržos vadovų, nuo gegužės pradžios nedarbas mieste smuktelėjo 0,3 proc., tačiau vis dar beveik kas penktas panevėžietis registruotas darbo biržoje. Praėjusį mėnesį įmonės pasiūlė per tūkstantį naujų darbo vietų. Tad lyginant su pernai tuo pat laikotarpiu, įdarbinta dvigubai daugiau žmonių.
„Kad tendencijos teigiamos, galima susidaryti iš tokio vaizdo – vyrai yra kaip lakmuso popierėlis: jeigu vyrų įdarbinimas didėja, reiškia, atsigavimas yra, nes jau į darbą priima ir statybinės organizacijos, priima pramonės įmonės“, – kalbėjo Panevėžio darbo biržos direktorius Juozas Mėlynavičius.
Daugėja darbo vietų ir automobilių šaltkalviams, virėjams, barmenams ir kitiems specialistams. Tačiau darbdaviai vis dar nesiryžta naujų darbuotojų priimti nuolatiniam darbui.
„Viena tokia neigiamesnė savybė yra ,kad vis tik, ir turbūt be Vyriausybės nurodymų, galima sudarinėti terminuotas darbo sutartis. Terminuotų darbo sutarčių skaičius žymiai išaugo. Jeigu per balandį mes įdarbinome per tūkstantį žmonių ,44 proc. iš jų – terminuotam darbui“, – teigė J. Mėlynavičius.
Tačiau ne visi verslininkai džiaugiasi atsiųstaisiais iš darbo biržos.
„Žmonės ateina, pasižiūri ir tiesiog pareiškia norą, kad aš pasirašyčiau tą pažymą, kad žmogus neatitinka kvalifikacijos ir išeina. Nėra noro, nėra noro užsidirbt. Turbūt pakankamai lėšų skiriama valstybės“, – kalbėjo įmonės „Gelaksa“ vadovas Aleksandras Smirnovas.
Tradiciškai vasarop darbų padaugėja žemės ūkyje. Tačiau ūkininkai sako taip pat stokojantys gerų darbininkų, nes neretai atėję iš darbo biržos ištveria tik iki pirmo atlyginimo.
Darbo biržos vadovai mano, kad artimiausiu metu darbo jėgos paklausa išliks panaši. O ar vėliau rinka dar labiau įsisiūbuos, ir Panevėžys užleis nedarbo sostinės poziciją kitiems – prognozuoti sunkoka.
Skirmantas Pabedinskas
LTV „Panorama“
