Nedarbo liūne skęstantiems gyventojams darbo ieškos ir privačios įdarbinimo agentūros.
Naujovę vertina prieštaringai
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija brandina idėją atgaivinti nepriklausomybės pradžioje gyvavusią sistemą, kai šalyje veikė daugybė privačių įdarbinimo agentūrų, užsiimančių įdarbinimu Lietuvoje.
Prieš penkerius metus, uždraudus iš ieškančiųjų darbo imti mokestį, didžioji dalis agentūrų buvo priverstos užsidaryti.
Dabar ministerija pasišovė privačioms įdarbinimo agentūroms duoti pinigų, kad tik šios mažintų bedarbių gretas.
Be to, tai sudarytų konkurenciją darbo biržoms ir jos turėtų akstiną geriau dirbti.
Įdarbinimo užsienyje paslaugas teikiančios privačios agentūros ir personalo atrankos kompanijos tokį sumanymą sveikina. Jos pasiryžusios įšokti į traukinį tuoj pat, kai tik bus atidarytos durys.
„Mes jau turime nemažą įdirbį. Mums sekėsi – buvo patenkinti ir ieškantieji darbo, ir darbdaviai. Jeigu valstybė mus finansuotų, galėtume vėl atnaujinti savo veiklą ir teikti įdarbinimo paslaugas Lietuvoje“, – „Sekundei“ sakė įdarbinimu užsienyje besirūpinančios bendrovės „Darbintera“, turinčios filialą ir Panevėžyje, direktorė Relanda Jonaitienė.
Personalo paieška ir atranka užsiimančios bendrovės „CV-Online LT“ marketingo vadovė Rita Karavaitienė taip pat patikino, kad mielai imtųsi šios veiklos.
Tačiau bedarbiai naujovę linkę vertinti kaip šiaudo metimą skęstančiajam. Jų teigimu, nuo to daugiau darbo vietų neatsiras.
Kai kurie anksčiau veikusias privačias įdarbinimo agentūras prisimena kaip pasipinigautojas, kurioms būdavo svarbu tik paimti maždaug 40 litų mokestį, o ne surasti darbą.
Verslininkai kritikuoja, kad problemą imamasi spręsti vėl ne nuo to galo. Jų įsitikinimu, reikėtų gerinti verslo sąlygas smulkiajam ir vidutiniam verslui, tada būtų sukurta daugiau darbo vietų.
„Bent jau Panevėžyje verslininkai kalba apie darbo vietų mažinimą, o ne naujų kūrimą. Tai ką privačios agentūros galės pasiūlyti bedarbiams?“ – retoriškai klausė Panevėžio smulkiųjų ir vidutinių verslininkų asociacijos vadovas Kazys Grabys.
Panevėžio darbo biržos vadovai nekomentuoja, kaip vertina, kad jiems ketinama parūpinti konkurentų. Pasak Darbo biržos direktoriaus pavaduotojos Audronės Biguzienės, esant tokiai situacijai įstaiga daro viską, ką gali, kad padėtų žmonėms įsidarbinti.
Mokėtų su tam tikra sąlyga
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas viešai pareiškė, kad politinis susitarimas dėl privačių įdarbinimo agentūrų įtraukimo į darbo paieškas gyventojams jau yra.
Lieka numatyti, kaip privačios bendrovės įdarbins žmones ir kaip su jomis bus atsiskaitoma.
Yra nuomonių, kad privačios įdarbinimo agentūros gautų mokestį tik tada, jei įdarbintų žmogų ilgesniam laikui.
Teisės akto projekto dar nėra, laukiama siūlymų ir idėjų, kaip galima būtų praktiškai tai įgyvendinti.
Ministras teigė: bus sukurta tokia sistema, kad privačios agentūros sudarytų sveiką konkurenciją Lietuvos darbo biržai, o gyventojai turėtų geresnes galimybes greičiau susirasti darbą, o ne gauti pašalpą.
Valdžioje jau seniai abejojama, ar darbo biržos efektyviai dirba mažindamos nedarbą.
Dairomasi į kitų šalių, pavyzdžiui, Olandijos, JAV, kuriose daugelis su gyventojų įdarbinimu susijusių veiklų atiduota į privačių agentūrų rankas, patirtį.
Teikia paslaugas darbdaviams
Įdarbinimo paslaugas Lietuvoje teikusios privačios agentūros, kurių buvo gausu ir Panevėžyje, šios veiklos atsisakė prieš kelerius metus, uždraudus imti mokestį iš ieškančiųjų darbo.
Dabar veikiančios tokios privačios agentūros kaip „Cvmarket“, „Cv.lt“, „CV-Online“ ir kitos užsiima personalo paieška ir atranka. Tai yra teikia paslaugas darbdaviams, o iš jų gauna atlygį. Ieškantieji darbo registruojami nemokamai.
Kuo didesnė bedarbių duomenų bazė, tuo daugiau galimybių agentūros turi darbdaviams surasti tinkamą darbuotoją. Jos potencialius darbuotojus testuoja ir darbdaviui nusiunčia patį tinkamiausią kandidatą.
Kitaip sakant, jos labiau suinteresuotos pasitarnauti darbdaviui, o ne ieškančiajam darbo.
Pasak „CV-Online“ marketingo vadovės R.Karavaitienės, jeigu valstybė finansiškai skatintų užsiimti darbo paieška, jie mielai tą darytų.
Bendrovės „Darbintera“ direktorė Relanda Jonaitienė aiškino, kad atsisakyti teikti įdarbinimo paslaugas Lietuvoje juos, kaip ir daugelį privačių įdarbinimo agentūrų, privertė prieš kelerius metus įsigaliojęs draudimas imti mokestį.
„Buvo teigiama, kad mums mokės darbdaviai už tai, kad jiems surasime darbuotoją, tačiau pastarieji nepanoro to daryti. Atsisakę šios veiklos, buvome priversti imtis įdarbinimo užsienyje ir kitų darbų, kad tik išgyventume“, – kalbėjo ji.
R.Jonaitienė teigiamai vertina ketinimus privačioms įdarbinimo agentūroms mokėti už įdarbinimą. Pasak jos, „Darbintera“ vėl dirbtų toje srityje.
„Veikiausiai ir kitos privačios įdarbinimo agentūros darytų tą patį, jei tik būtų finansiškai suinteresuotos“, – svarstė R.Jonaitienė.
Privačių įdarbinimo agentūrų darbuotojai nevengė mesti akmenį į valdiškų darbo biržų daržą. Jų tikinimu, darbo biržos dažnai siuntinėja bedarbius pas potencialius darbdavius vien tam, kad užsidėtų sau pliusą, nors darbo vieta seniai būna užimta.
Inga Smalskienė
