Norint, kad dabartinis darbuotojų ir iš jų mokesčių mokamų pensijų gavėjų santykis išliktų toks pats, pensinį amžių Lietuvoje reikėtų ilginti iki 72 metų arba didinti „Sodros“ įmokas. Be to, reikėtų keisti ir dabartinę tvarką, kai pensiją gyventojai gali gauti ir nesulaukę pensinio amžiaus.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija teigia, kad žmonių gyvenimo trukmė neilgėja greičiau nei amžius, nuo kurio galima išeiti į pensiją. Iki 2026 m. jis kils iki 65 m.
Tačiau iš kur vėliau bus paimta daugiau pinigų didesniam pensijų skaičiui, ministerija arba nežino, arba nesako.
Į pensiją išeina anksčiau, gyvena – skurdžiau
Valstybės kontrolė neseniai paskelbė Pensijų sistemos pokyčių vertinimo ataskaitą. Joje aptariamos ir išankstinės senatvės pensijos, skiriamos, jeigu asmeniui iki pensijos amžiaus likę ne daugiau kaip 5 m. ir jis turi būtinąjį stažą.
Nuo 2021 m. pakeitus išėjimo į išankstinę pensiją sąlygas, taikomas mažesnis pensijos mažinimo dydis – 0,32 proc. (buvo 0,4 proc.), ir ji nemažinama ilgamečiams darbuotojams, kurie išankstinę pensiją gavo ne ilgiau kaip 3 m. ir pensijos skyrimo metu buvo įgiję ne mažesnį kaip 40 m. stažą, kuris kasmet didinamas 3 mėn. kol pasieks 42 m. 6 mėn.
Išankstinės pensijos gavėjų, ypač pradirbusių per 40 metų, skaičius dėl to keliskart išaugo. Tačiau ankstesnė pensija neužtikrina lengvesnio gyvenimo.
„Pokalbio su auditoriais metu Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai pažymėjo, kad į išankstinę pensiją dažniausiai išeinama regionuose dėl nedarbo, dirbus mažiau kvalifikuotą darbą, gavus mažesnį atlyginimą.
Taigi senatvės pensijos įgijusiems mažesnį kaip 40 metų stažą, dar labiau sumažėja, žmonės pasmerkiami skurdui. Mokslininkai mano, kad reikia apsaugoti žmones nuo išėjimo į išankstinę pensiją“, – pastebima Valstybės kontrolės ataskaitoje.
Didinti mokesčius arba pensinį amžių
Valstybės kontrolė atkreipia dėmesį į Europos Komisijos (EK) vertinimą, kad užtikrinti pensijų sistemų adekvatumą ir tvarumą gali padėti ankstyvo išėjimo į pensiją ribojimas objektyviai pagrįstais atvejais, visuotinės teisės dirbti sulaukus pensinio amžiaus įvedimas ir lanksčios pensijų sistemos.
EK teigimu, jei nebus imtasi tolesnių reformų, tikėtina, kad, norint užtikrinti viešųjų finansų tvarumą, augant pensininkų ir mąžtant darbingo amžiaus žmonių skaičiui, turės didėti įmokų procentinis dydis ir mažėti pajamų pakeitimo pensijomis norma.
„Dėl tokių pokyčių gali padvigubėti našta jaunesnėms kartoms, todėl gali kilti klausimų dėl kartų tarpusavio teisingumo“, – perspėja EK.
Norint spręsti šią problemą esą reikėtų ilginti profesinį gyvenimą, kad 65 m. ir vyresnių asmenų skaičiaus ir 20–64 m. amžiaus asmenų skaičiaus santykis (senatvės indeksas) išliktų toks pats.
Pasak EK, norint nuo 2020 m. iki 2040 m. išlaikyti pastovų nacionalinį senėjimo indeksą, Lietuva turėtų prailginti darbingą amžių – iki 72 metų.
Gerai, kad lietuviai daug ilgiau negyvena?
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nesureikšmina Valstybės kontrolės ir jos kalbintų mokslininkų išvados, kad išankstinė pensija gyventojus pasmerkia skurdui.
Atsiųstame komentare ministerijos specialistai primena, kad galimybė gauti išankstines pensijas Lietuvoje atsirado 2004 m. Jos buvo pasiūlytos kaip sprendimas priešpensinio amžiaus bedarbiams.
„Nuo pat pradžių ilgalaikio pagyvenusių asmenų nedarbo ir iš jo kylančias problemas Seimas nutarė spręsti pensijų, o ne nedarbo sistemos priemonėmis. Tokio sprendimo padarinys, kad išankstines pensijas gavę asmenys gauna mažesnes pajamas senatvėje“, – nurodo ministerija ir priduria, kad išankstinė pensija skiriama paties žmogaus pasirinkimu.
Esą šios pensijos mažinimas, o vėliau ir senatvės pensijos mažinimas iki gyvos galvos veikia atgrasančiai, todėl, lyginant su visu senatvės pensijų gavėjų skaičiumi, žmonių, gaunančių išankstines pensijas, skaičius yra nedidelis ir pastaraisiais metais išlieka daugmaž stabilus (apie 6–7 tūkst).
„Išankstinių pensijų gavėjų skaičius buvo sumažėjęs 2020 metais, šiuo metu jis grįžo į priešpandeminį lygį. Šių pensijų gavėjų skaičiaus sumažėjimui įtakos galėjo turėti ir pandemijos padarinių švelninimo priemonės, pvz., darbo paieškos išmoka, nes žmonės, gaudami kitas pajamas, rečiau kreipėsi dėl išankstinių pensijų skyrimo.
Statistikoje neatsispindi kelis kartus padidėjęs išankstinių pensijų gavėjų skaičius, kurį tyrime nurodo Valstybės kontrolė“, – tikina ministerija ir pripažįsta, kad tokių pensijų skyrimo tvarkos šiuo metu neplanuojama keisti.
Pasak ministerijos specialistų EK nurodyta 72 m. darbingo amžiaus riba Lietuvai reiškia tik tai, kad iki tokio amžiaus teoriškai turėtų dirbti žmonės 2040 m., kad senėjimo indeksas išliktų dabartinio lygio, t. y., kad pensijų sistemai tenkanti našta dėl mažėjančio dirbančiųjų skaičiaus nepadidėtų.
„Lietuvoje pensijų sistemai ateityje teksiančiam demografiniam spaudimui mažinti yra priimta daug priemonių. Iki 2026 m. vis dar vėlinamas senatvės pensijos amžius. Kol kas gyventojų tikėtina gyvenimo trukmė nuo pensinio amžiaus neauga sparčiau negu pats pensinis amžius.
Pastarųjų metų įgyvendinamos pensijų reformos, nukreiptos į antrosios pakopos pensijų kaupimo stiprinimą, taip pat skirtos didinti būsimų pensininkų pensijas“, – apibendrina Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Išankstinė pensija yra mažesnė
„Sodros“ duomenimis, 2022 m. birželio mėn. išankstines senatvės pensijas gavo 7,2 tūkst. gyventojų. Jų vidutinė išankstinė senatvės pensija sudarė 387,3 euro. Tuo metu bendrai vidutinė senatvės pensija beveik 460 eurų.
Teisę gauti išankstinę senatvės pensiją turi gyventojai, kurie sukaupė būtinąjį (32,5 m.) stažą senatvės pensijai, o iki pensijos amžiaus jiems yra likę ne daugiau kaip 5 metai, jeigu jie negauna kitų pensijų, nedirba ir negauna jokių darbinių pajamų.
Skaičiuojant išankstinės senatvės pensijos dydį taikomas mažinimas po 0,32 proc. už kiekvieną mėnesį, likusį iki senatvės pensijos amžiaus.
Išankstinė pensija nemažinama tiems asmenims, kurie išankstinę senatvės pensiją gavo ne ilgiau kaip 3 m. ir kurių stažas, skiriant išankstinę senatvės pensiją, yra ne mažesnis kaip:
- 2021 m. ir anksčiau – 40 metų;
- 2022 m. – 40 metų 3 mėnesiai;
- 2023 m. – 40 metų 6 mėnesiai;
- 2024 m. – 40 metų 9 mėnesiai;
- 2025 m. – 41 metai;
- 2026 m. – 41 metai 3 mėnesiai;
- 2027 m. – 41 metai 6 mėnesiai;
- 2028 m. – 41 metai 9 mėnesiai;
- 2029 m. – 42 metai;
- 2030 m. – 42 metai 3 mėnesiai;
- 2031 m. ir vėliau – 42 metai 6 mėnesiai.
Šių asmenų senatvės pensija apskaičiuojama jos dydžio nemažinant dėl to, kad asmuo gavo išankstinę senatvės pensiją.
Šitie ką bedarytų viską vis tiek reikės perdirbti.
