Pasak muziejaus, praėjusių metų pabaigoje bendrovė „Hidroterra“ pabaigė rengti pirmojo etapo Gedimino kalno ilgalaikio sutvarkymo darbų projektą, juo numatyta darbus vykdyti dviem etapais.
Pirmuoju etapu bus tvarkoma pietrytinė kalno dalis.
Muziejaus skaičiavimu, gauti visus reikiamus leidimus gali užtrukti ir iki vasaros, tokiu atveju pasirašyti sutartį ir pradėti darbus tikimasi rudens pradžioje.
Pasak Lietuvos nacionalinio muziejaus Investicinių projektų ir turto valdymo skyriaus vedėjo Vaido Petroko, kalnui tvarkyti naudojamos Europos Sąjungos struktūrinės lėšos, tad Centrinė projektų valdymo agentūra paprašė pateikti ir statybos darbų leidimą, nors projektuotojas laikosi nuomonės, kad leidimo nereikia.
„Projektuotojo ir agentūros nuomonės šiuo klausimu skiriasi, tačiau muziejus, siekdamas ateityje išvengti problemų, paprašė pateikti statybų leidimą arba atsakingų institucijų išaiškinimą, kad toks leidimasnumatomiems tvarkybos darbams nėra būtinas“, – teigia V. Petrokas.
Muziejus pabrėžia, jog laukdamas galutinio projekto „yra priverstas skaičiuoti delspinigius projektuotojui“.
Baiminamasi atlydžio poveikio
Muziejus taip pat informavo, kad ruošiantis pavasariniam atlydžiui Kultūros ministerija artimiausiu metu planuoja inicijuoti Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos posėdį, kuriame kartu su muziejumi pristatys Gedimino kalno būklę ir aptars pasiruošimą artėjančiam pavasariui.
Pasak pranešimo, kol nėra įsibėgėję ilgalaikiai tvarkybos darbai, bus siūloma nenutraukti ekstremaliosios padėties, taip pat numatyta prašyti rezervuoti reikiamą lėšų sumą valstybės rezerve, jog prireikus būtų galima palaikyti kalno būklę ir užtikrinti greitą reagavimą įvykus deformacijoms.
„Artėjančiam pavasariui ruošiamės, nes tokio didelio kiekio sniego paskutiniu metu neturėjome, jam pradėjus tirpti kalno gruntas gali ištižti ir dėl to atsirasti įtrūkių. Tokioms situacijoms esame pasirengę – turime sudarę ilgalaikę sutartį ekstremaliosios situacijos neatidėliotiniems darbams, kurie atliekami tik pagal poreikį, taip pat intensyviname kalno stebėseną“, – teigia V. Petrokas.
Gedimino kalno būkle susirūpinta po 2016 metais įvykusių kelių nuošliaužų, 2017 metų pabaigoje valstybės mastu paskelbta ekstremali situacija. Per tą laiką atlikti kalno šiaurės vakarų šlaito tvarkybos darbai, įrengta vandens drenavimo sistema, tačiau pietrytinio šlaito būklė lieka kritinė, yra naujų nuošliaužų grėsmė.
Pasak muziejaus, pritaikius laikinąsias priemones ir esant palyginti palankioms klimatinėms sąlygoms, nuo 2017 metų lapkričio neatsirado nė vienos naujos nuošliaužos, o ankstesnės nesiplėtė, bendrai kalno būklė iš esmės nekinta nuo 2018 metų pavasario.
Metus trukę geologiniai tyrimai, leidę apsispręsti dėl tolesnio ilgalaikio Gedimino kalno tvarkymo, baigti pernai spalį, prieš tai išsamesni tyrimai buvo atlikti beveik prieš pusę amžiaus – 1973-iaisiais.
Tyrimai parodė, kad pagrindinė kalno problema – vanduo ir nestabilus prieš 30 metų supiltas gruntas.
Gedimino kalno tvarkybos darbus planuota baigti 2022 metų pabaigoje.
Dėl kritinės būklės ir tvarkymo darbų kalnas kurį laiką buvo uždarytas lankytojams, šiuo metu į jį galima pasikelti taku nuo Vilnios pusės, taip pat veikia funikulierius.
