„Tai – dar vienas etapas modernizuojant pašto veiklą ir didinant paslaugų prieinamumą, nes mobilaus laiškininko modelis suteikia galimybę paštui atvykti pas klientą į namus. Tai itin aktualu vyresnio amžiaus žmonėms ir šeimoms su mažais vaikais. Įgyvendinus mobilaus laiškininko projektą, kaimiškų vietovių nebefunkcionalūs paštai pertvarkomi, tad pirmus metus vyks pereinamasis laikotarpis, kad kaimiškų vietovių gyventojai priprastų prie pokyčių: įprastas paštas jų miestelyje dirbs trumpiau, jo patalpose arba šalia tam tikromis valandomis lauks mobilus laiškininkas, kuris suteiks visas pašto paslaugas“, – sako Lietuvos pašto Tinklo direktorius Jonas Sadauskas.
Pasak jo, pašto turima statistika rodo, kad jau dabar 70 proc. visų pašto paslaugų suteikia į namus atvykęs laiškininkas, tad didesnio pokyčio gyventojai nepajus arba jų patirtis tik pagerės. Šis pokytis teigiamai paveiks ir pašto darbuotojus: jiems padidės darbo etatai – atitinkamai, ir darbo užmokestis, be to, mobilūs laiškininkai gauna tarnybinius automobilius ir išmaniąsias planšetes, tad visos operacijos vyks sklandžiau ir greičiau.
„Atsiradus mobilaus laiškininko paslaugai ir regionuose nelikus daliai nebereikalingų pašto pastatų, gyventojai nerimavo, kad pašto paslaugų teikimas gali sutrikti, tačiau praktika ir ši apklausa parodė, kad atvirkščiai – paslaugų kokybė pagerėjo, o gyventojų susibūrimo ir pašnekesių vieta tapo mobilaus laiškininko sustojimo „taškas“. Šis įvertinimas ir mūsų turima pašto paslaugų statistika rodo, kad iš pradžių gyventojus neraminę, pokyčiai išėjo į naudą, todėl šį modelį įgyvendiname ir kituose rajonuose“, – patirtimi dalijosi Lietuvos pašto Tinklo direktorius J. Sadauskas.
Be tradicinių pašto paslaugų (norint gauti ar išsiųsti siuntą), per mobilų laiškininką galima užsakyti leidinių prenumeratą, sumokėti mokesčius, gauti įvairias socialines išmokas ir pensijas.
Iki 2020 m. pavasario mobilūs laiškininkai veiks visose kaimiškose Lietuvos vietovėse.
