Štai ir baigėsi 2019-ieji. Įžengiame į 2020-uosius, po metų baigsis ir antrasis šio amžiaus dešimtmetis. Kažkuris iš apžvalgininkų net palygino jį su pirmuoju – girdi, labai jau panašūs.
Panašūs ar ne, paliksime šį kartą spręsti skaitytojams. Pats faktas, kad 2012-2018 metais turėjom ilgą klestėjimo laikotarpį, dar nieko nepasako, nes juk vėl įlipom į krizę, ir dar neaišku, kaip šį kartą baigsis.
Mokslininkai teigia, kad šiame amžiuje tai antra pagal sunkumą krizė – pirmoji, vykusi 2009-2011 metais, esą buvusi dar sunkesnė. Vargu. Daugumos įsitikinimu dabar, prasidedant naujiesiems 2020-iesiems metams, gyvename blogai ir atrodo, kad netrukus bus dar blogiau.
Jau vien ko vertas faktas, kad krizei įsišėlus valdžia priėmė įstatymą, sumažinantį visas pajamas trimis procentais! Atseit – trūksta biudžete lėšų. Tie ponai pamiršo mūsų teisėtus lūkesčius! Gerai padarėm, kad blokavom gatvių ir kelių eismą miestuose visai savaitei ir dar išburbinom Seimo langus. Pasiskolino iš kinų dešimt milijardų eurų ir kuo gražiausiai nusileido mūsų reikalavimams.
Valdžia dar neatsiėmė savo už grubų įsikišimą į Vilniaus miesto finansus. Miestiečiams pavyko išsirinkti gerą valdžią; ši, įkeitusi Gedimino prospektą ir Šventaragio slėnį, įstengė gauti naujų paskolų ir ėmė įgyvendinti didžiulę dviaukščių garažų gyvenamųjų namų kiemuose statybos programą. Ir štai, jai įpusėjus, vyriausybė pareikalavo, kad dešimtadalį sąmatos privaloma tvarka dengtų automobilių savininkai! Benzinas brangsta, draudimas brangsta – o čia dar naujos išlaidos. Užuot padėjusi apsirūpinti naujesniais automobiliais, valdžia plėšia nuo vargšo vairuotojo devintą kailį. O juk yra šeimų, kur 18 metų sulaukęs sūnus ar duktė dar neturi savo automobilio!
Nieko gero nepasakysi ir apie neseniai įsteigtas nacionalinės premijas ekonomikos srityje. Nors pastarųjų kelių metų laureatai – R.Kuodis, R.Rudzkis, G.Nausėda ir R.Lazutka – garbingi žmonės, bet tas jų mokslas - tai jau atsiprašau; kai viskas gerai - jie sako, jog netrukus bus blogai, o kai viskas blogai – jie tikina, kad greit bus gerai.
Būta ir teigiamų poslinkių. Vienas iš svarbesnių – sprendimas pakeisti mūsų ekonominės, socialinės, kultūrinės ir dvasinės pažangos vertinimo rodiklius. Skaičiai apie kažkokį bvp, visokius realius ir nominalius pajamų ir mokesčių vidurkius normaliam žmogui jau darosi ne tik koktūs, bet ir neįkandamai. Tų skaičių gausybė bei komentarų apie juos įvairovė tokia didelė, kad dažnam jau nebeaišku, ką galvoti apie savo gyvenimą – geras jis ar blogas.
Bus pereita prie naujo visuotinio rodiklio – renginių skaičius per sezoną (turiu galvoje pavasario linksmybių, vasaros festivalių, rudens mugių ir žiemos fejerverkų sezonus). Opozicija net siūlo kiekvienai vyriausybei nustatyti privalomą rodiklio minimumą; anksčiau ar vėliau taip ir bus padaryta, valdžia neturės kur dingti.
Dar vienas teigiamas sprendimas – pagaliau išspręstas Gugenheimo muziejaus patalpų panaudojimo klausimas. Jauniausiems skaitytojams čia turiu priminti - Gugenheimo muziejų pavyko vis tik pastatyt Neries pakrantėje. Kažkiek laiko jis ir veikė, kol galop vyriausybė nutraukė milijonines dotacijas tiems amžinai pustuštiems rūmams išlaikyti (mat, po specialių ir nemažai kainavusių tyrimų paaiškėjo, kad komercine sėkme toks objektas gali būti tik jei greta turistai ras katalonų, Andalūzijos ar bent jau baskų virtuvę, ispanišką klimatą arba nepakartojamą Niujorko aurą; vyriausybė gi nutarė virtuvės, klimato ir auros klausimus atidėti, nes kaip tik vėl ėmė artėti krizė). Gugenheimo pastate, kaip atrodo, bus kuriamas privatus senųjų automobilių muziejus.
Vietoj Gugenheimo dabar Vilnius numato įkurti Europos Disneilendą Vingio parke, Europos Holivudą Antaviliuose arba Europos Volstrytą Naujamiestyje. O gal net visus tris! Bet realiausiu projektu ir toliau lieka milijardus investicijų žadantis sumanymas įkurti linksmybių zoną „Las Moscow“ Trakų rajone.
Prie teigiamų sprendimų priskirtume ir naująjį įstatymą dėl pensijų fondų finansavimo. Kadangi pensininkų dalis gyventojų skaičiuje didėja, o dirbančiųjų dalis – mažėja, tai įstatymu numatyta visai logiška naujovė: įmokas į dabar dirbančių žmonių kaupiamąsias sąskaitas pensijų fonduose turi mokėti ne dirbantieji, bet pensininkai. Jų gausėjimas ir užtikrins aprūpintą senatvę dabartiniams dirbantiesiems.
Blogiausiu atveju, jei pensininkų negausės taip, kaip tikimąsi, bus galima paankstinti išėjimą į pensiją – tarkime, pensininkais galėtų tapti sulaukę 55 metų amžiaus.
Be to, pagerėjo tarptautinė padėtis. Latvija gavo naujų paskolų ir ekonomika ima atsigauti, o dėl to – išaugo ir mūsų eksportas į jų rinką. Tiesiog suklestėjo eksportas į Baltarusiją – tampame vienu didžiausiu jų prekybiniu partneriu. (Užmiršau pasakyti – taip jau sutapo, kad kai 2014 metais Baltarusijoje buvo atrastos milžiniškos dujų atsargos, prezidento Lukašenkos režimas buvo pripažintas atitinkančiu demokratinės santvarkos kriterijus, o Minskas tiesiog nespėja priimti Prancūzijos ir Vokietijos vadovų vizitų).
Bet blogų naujienų, savaime suprantama, žymiai daugiau. Tiesą sakant, viskas blogai, neverta net konkretizuoti.
Jau šį pavasarį rinkimai į Seimą. Krizė dar nebus pasibaigusi, taigi - išrinksim rimtus žmones, kurie su ta krize nebesiterlios ir mums ant kuprų jos nevers.
Juolab kad sunkmetis iškėlė naujas jėgas. Ypač ambicingos – ir ne be šansų – yra trys partijos: „Išsidalijam-pagyvenam-ir-sprunkam“, „Pasiskolinam-pagyvenam-ir-sprunkam“ ir „Atimam-pagyvenam-ir-sprunkam“. Vis tik daugiau duočiau kiek anksčiau apsiskelbusiai ir jau didelį populiarumą pelniusiai partijai „Valdžią-išvejam-ir-gyvenam“.
Kai kurių analitikų manymu, gali tekti griebtis ir kraštutinių, „chirurginių“ priemonių – vėl, jau trečią kartą pasikviesti Andrių Kubilių. Nors jis tada, 2011-ųjų pabaigoje, paskelbė daugiau premjeru nebūsiąs, bet, manau, gražiai paprašius ir, svarbiausia, pažadėjus naują dviratį – sutiktų.
