Dėl gerokai padidėjusio prisijungimų srauto, laikinai sulėtėjo ir protarpiais stringa Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (SPIS) veikimas, pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Tikėtina, kad padidėjęs prisijungimų prie SPIS skaičius susijęs su tuo, kad ši savaitė yra paskutinė, kai galima teikti prašymą dėl šildymo kompensacijos už visą 2022–2023 m. šildymo sezoną – nuo 2022-ųjų spalio 1 d. iki 2023 m. balandžio 30 d., rašoma ministerijos pranešime.
Atsižvelgiant į susidariusią situaciją, prašymus būsto šildymo kompensacijai gauti gyventojus raginame teikti ir elektroniniu paštu ar atnešant į savivaldybę: užpildytą ir pasirašytą prašymą (fiziniu ar elektroniniu parašu) siųsti vietos savivaldybės elektroniniu paštu arba pateikti naudojantis e. pristatymo sistema arba atvykus į gyvenamosios vietos savivaldybę.
Apie kitus prašymo pateikimo būdus galite sužinoti apsilankę savo savivaldybės interneto svetainėje.
Kreipiantis nuo gegužės 1 d. bus galima prašyti šildymo išlaidų kompensacijos tik už du praėjusius mėnesius, t. y. teikiant prašymą kompensacijai gauti nuo 2023 m. kovo 1 d., kai kreipiamasi gegužės mėn. arba nuo 2023 m. balandžio 1 d., kai kreipiamasi birželio mėn.
Gyventojai apie tai bus informuoti ir SPIS sistemoje, bei konsultuojant kreipiantis nurodytais kontaktais el. p. [email protected], tel. (8 5) 2664201
Ministerija teigia atsiprašanti už laikinus nepatogumus.
Prašymų formos, kurias gyventojai galėtų pateikti savo gyvenamosios vietos savivaldybei kreipiantis dėl būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijų (jeigu kreipiamasi tiesiogiai, o ne elektroniniu būdu www.spis.lt):
- kreipiantis pirmą kartą, užpildoma SP-4 forma, jos 1 ir 6 priedai bei SP-1 forma;
- kreipiantis pakartotinai (kai anksčiau pateikti duomenys nesikeičia), užpildoma SP-4 (A) forma.
Kompensacijų gavėjų skaičius išaugo
2022 m. vidutiniškai per mėnesį būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijas gavo apie 153,6 tūkst. asmenų, tai yra 5,5 proc. visų šalies gyventojų.
Bendras gavėjų skaičius per šį laikotarpį sudarė apie 367,8 tūkst. asmenų arba 13,2 proc. visų šalies gyventojų. Šia parama pasinaudojo 17 proc. visų šalies namų ūkių.
2022 m., palyginus su 2021 m., vidutiniškai gavėjų skaičius per mėnesį išaugo apie 53 proc., o išlaidos kompensacijoms teikti išaugo daugiau kaip tris kartus – nuo beveik 20 mln. eurų iki beveik 73 mln. eurų.
„Išaugus energijos išteklių kainoms, valstybė ėmėsi greitų sprendimų amortizuojant šildymo kaštus sunkumus patiriantiems žmonėms, teikdama jiems kompensacijas. Būsto šildymo išlaidų kompensaciją gali gauti ir vidutinį atlyginimą gaunantys žmonės, vaikus auginančios šeimos ar senjorai, žmonės su negalia ir visi kiti, kuriems tokia parama reikalinga.
Gyventojams dėl būsto šildymo išlaidų kompensacijos reikia kreiptis tik vieną kartą ir ji paskiriama visam šildymo sezonui, apmokant ir atgaline tvarka“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
2022 m. vidutiniškai per mėnesį būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijas gavo apie 153,6 tūkst. asmenų, tai yra 5,5 proc. visų šalies gyventojų arba 112,3 tūkst. šeimų – 8 proc. visų namų ūkių šalyje.
Bendras gavėjų skaičius per šį laikotarpį sudarė apie 367,8 tūkst. asmenų – 13 proc. visų šalies gyventojų arba 239,3 tūkst. šeimų – 17 proc. visų namų ūkių šalyje.
Palyginti su 2021 m., vidutiniškai gavėjų skaičius per mėnesį išaugo apie 53 proc. – nuo 100,5 iki 153,6 tūkst. asmenų.
2022 m. vidutinis būsto šildymo išlaidų kompensacijos dydis vienam asmeniui per mėnesį būstą šildant centralizuotai buvo apie 41,83 euro (2021 m. – 24,46 euro), palyginti su 2021 m. padidėjo 1,7 karto, o būstą šildant kitomis energijos ir kuro rūšimis – 152,09 euro (2021 m. – 48,66 euro), palyginti su 2021 m. padidėjo 3,1 karto.
Daugiausia kompensacijų gavėjų pernai buvo Visagino savivaldybėje – vidutiniškai per mėnesį 18 proc. visų savivaldybės gyventojų (apie 3,5 tūkst. asmenų). Taip pat Biržų r. – 12,6 proc. (apie 2,9 tūkst. gyventojų), Akmenės r. – 12,5 proc. (apie 2,4 tūkst. gyventojų), Druskininkų – 11,9 proc. (apie 2,4 tūkst. gyventojų), Ukmergės r. – 11,6 proc. (apie 3,9 tūkst. gyventojų).
