Tuo metu bankų, kurie valdo ir pensijų fondus, vadovai pabrėžia, kad didesnį poveikį jiems turės antros pensijų pakopos reforma.
„Reforma mūsų grupei kažkokios materialios įtakos neturės“, – pirmadienį vykusiame investuotojų susitikime su „Nasdaq“ biržoje listinguojamų įmonių vadovais sakė valstybės valdomos energetikos grupės „Ignitis grupė“ vadovas Darius Maikštėnas.
„Tiesioginė mokesčių įtaka yra, bet ne tokia reikšminga. Turbūt vertinčiau per pelno mokesčio tam tikrą padidėjimą, bet jis, ko gero, visiems galioja, nepaisant to, kad bankai moka 5 procentiniais punktais didesnį pelno mokestį“, – renginyje teigė „Artea“ banko (buvusio Šiaulių banko) vadovas Vytautas Sinius.
Telekomunikacijų bendrovės „Telia Lietuva“ vadovė Giedrė Kaminskaitė-Salters taip pat teigė, jog augimą planuojančiai įmonei mokesčių reforma neigiamos įtakos nepadarys, tačiau ji kritikavo siūlomą savanoriško sveikatos draudimo apmokestinimą.
„Nematome didelės grėsmės „Teliai“. Kas mus labiausiai neramina šiuo metu, tai siūlymai apmokestinti draudimą mūsų darbuotojams, kadangi mes jį teikiam ir tai yra viena didžiausių naudų (darbuotojams – BNS), kurią teikiame“, – teigė G. Kaminskaitė-Salters.
„Tai labai keistas ir nesuprantamas judesys, kuris, atrodo, du kartus apmokestina mūsų žmones“, – pridūrė ji.
Maisto gamybos ir prekybos bendrovės „Akola group“ finansų vadovas Mažvydas Šileika savo ruožtu aiškino, jog grupė pakeitimus pajus pirmiausia mėginant išlaikyti kvalifikuotus darbuotojus.
„Faktas, kad ta įtaka bus, labiausiai tai susiję su motyvuotos ir gerai apmokamos darbo jėgos išlaikymu. Mums tai atrodo kaip didžiausias iššūkis. Pelno mokesčio pakeitimai yra juntami, bet juos mums turbūt reikia priimti tokius, kokie jie yra“, – teigė M. Šileika.
Verslo atstovai ne kartą sakė, jog mokesčių pakeitimai pakenktų Lietuvos ekonomikai ir konkurencingumui, skatintų iš šalies trauktis investuotojus, talentus, be to, augtų kainos.
Kiek anksčiau gegužę apie 200 verslo organizacijų prašė ir prezidento lyderystės stabdant, jų teigimu, žalingą mokesčių reformą bei inicijuoti nacionalinį susitarimą dėl gynybos finansavimo.
Seimas šį mėnesį pradėjo svarstyti Vyriausybės teiktus mokestinius pakeitimus, tarp kurių – pelno, gyventojų pajamų (GPM) mokesčių didinimas, draudimo ir vadinamojo cukraus mokesčių įvedimas, naujas nekilnojamojo turto (NT) mokesčio modelis.
Svarbesni – antrosios pensijų pakopos pakeitimai
V. Siniaus teigimu, „Artea“ bankui aktualesnė parlamente svarstoma Vyriausybės atnešta antrosios pensijų pakopos reforma, kuria siūloma liberalizuoti dalyvavimą kaupime, atsiimti dalį sukauptų lėšų.
Anot jo, bankas prognozuoja, kad priėmus siūlomus pakeitimus iš antrosios pakopos fondų ištekės daug lėšų, nors dalis jų gali būti investuota į akcijas, galbūt vietos rinkoje.
„Mums svarbesnis pokytis yra pensijų reforma, kuri gal tiesiogiai su mokesčiais nėra susijusi, bet (...) ją vertiname tikrai atsargiai ir su tam tikru skepsiu“, – teigė V. Sinius.
„Tas siūlomas sprendimas atliepia ilgalaikius poreikius valstybės, labiau panašu į tam tikrą trumpalaikių tikslų pasiekimą, galbūt turintį šiek populizmo“, – pridūrė jis.
Seimas po pateikimo yra pritaręs Vyriausybės siūlymams pertvarkyti antrąją pakopą – atsisakyti automatinio gyventojų įtraukimo, leisti pasitraukti iš sistemos, vieną kartą atsiimti 25 proc. sukauptų lėšų, o dėl sunkios ligos – visą sumą, bet toliau kaupiantiesiems palikti 1,5 proc. valstybės įnašą.
Vyriausybė siūlo, kad sprendimą dėl pasitraukimo iš fondų žmonės galėtų priimti du kartus: 2026 metų ir 2027 metų sausį–rugsėjį, nes kiekvienų metų pabaigoje tris mėnesius būtų vertinamos paraiškos.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
