Tačiau jeigu tokios galimybės nesama – nuotekas tenka tvarkyti savarankiškai. Žinoma, ne bet kaip, o laikantis visų teisės aktuose nustatytų aplinkosauginių reikalavimų, kurie taikomi nuotekų laikymui, kaupimui ir valymo įrenginių eksploatavimui.
Vytauto Didžiojo universiteto Aplinkotyros katedros mokslininkė dr. Diana Miškelytė primena, kad nuotekos yra cheminių junginių mišinys, kuriame randama mūsų organizmui ir aplinkai kenksmingų agresyvių medžiagų.
„Neišvalytos nuotekos, patekusios į aplinką, teršia gruntinius požeminius vandenis, kenkia gyviems organizmams, augalams, gyvūnijai ir vandens ekosistemoms. Taip pat kyla pavojus ir žmogaus sveikatai. Todėl nuotekas tvarkyti atsakingai privalo kiekvienas“, – pabrėžia mokslininkė.
Tvarkytis savarankiškai – finansiškai nenaudinga
Aglomeracijose, kuriose gyventojų ekvivalentas daugiau nei 2000, ne mažiau kaip 98 proc. susidarančių nuotekų jau artimiausiu metus turės būti surenkamos centralizuotomis nuotekų surinkimo sistemomis, likusi dalis gali būti tvarkoma individualiuose nuotekų tvarkymo įrenginiuose. Šiuo metu savivaldybės ir vandentvarkos įmonės deda pastangas, kad vis daugiau žmonių turėtų galimybę gyventi patogiai ir švariai: plėtojami vandentiekio ir nuotekų surinkimo tinklai, tiesiamos tinklų atšakos, gerinama infrastruktūra.
Akivaizdu, kad nors sąlygos prisijungti prie centralizuotų nuotekų tinklų yra sudaromos, tačiau vis dar pasitaiko atvejų, kai gyventoją nuo apsisprendimo prisijungti atgraso ne finansinių galimybių trūkumas, o jo paties požiūris.
Todėl bendrovės „Biržų vandenys“ direktorė Edita Barkauskienė dar kartą atkreipia dėmesį, kad patiems tvarkyti nuotekas ne tik nepatogu ir nesaugu, bet ir visiškai neapsimoka: „Jeigu namų ūkyje gyvena keturių asmenų šeima ir nuotekas tvarko savarankiškai, pavyzdžiui, septikuose, vadinasi, sukauptą turinį reikia kas 1–2 mėnesius išvežti. Ši paslauga kainuoja apie 50 eurų, o mėnesio sąskaita už centralizuotą nuotekų tvarkymą siekia apie 12 eurų.“
Gyvenant atokiau nuo gyvenviečių, vienkiemyje, kur nesama fizinės galimybės prisijungti prie centralizuotos nuotekų tvarkymo sistemos, gyventojai tinkamai nuotekas gali tvarkyti įsirengdami individualius jų kaupimo rezervuarus arba šiuolaikiškus sertifikuotus nuotekų valymo įrenginius.
Dabar gyvena patogiai ir švariai
Biržuose gyvenanti senjorė Nijolė Vaičekonienė daugiau nei 30 metų gyveno be patogumų – vandentiekio ir centralizuotai tvarkomų nuotekų tinklų. Todėl namų ūkyje privalėjo tvarkytis savarankiškai.
Tačiau dabar, kaip pati moteris sako, viskas pasikeitė, nes prisijungusi prie centralizuotų vandens ir nuotekų tvarkymo tinklų gyvena patogiai, sutaupo bei prisideda prie tvarkos ir gamtos švarinimo.
„Turėjome tik nuosavą vandens šulinį ir nuotekų išgriebimo duobę, kurią kas 2–3 mėnesius ištuštindavome išsikvietę specialią mašiną. O jeigu pasitaikydavo lietingų dienų, tekdavo išgriebimo duobę išsiurbti ir dažniau. Be to, esame garbaus amžiaus žmonės ir tvarkytis
savarankiškai darėsi vis sunkiau. Todėl dabar esame labai laimingi ir patenkinti. Kita vertus, turėjome ir šiek tiek pavargti, kad galėtumėme įsirengti tualetą ir vonios kambarį, bet, aišku, kai tiek daug metų neturėjome tokių patogumų, ši problema atrodė labai maža“, – mintimis dalijasi biržietė.
Sužinokite apie galimybę prisijungti
Svarstantys apie prisijungimą prie centralizuotos miesto nuotekų tvarkymo sistemos turi išsiaiškinti, ar prie jų gyvenamosios vietos yra nutiesti centralizuoto vandentiekio ir nuotekų tinklai. Tai galima padaryti kreipiantis į savo gyvenamosios vietovės vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonę arba savivaldybės administraciją.
Informacija parengta bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ir finansuojama Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.
