Energetikos ministerija nurodė, jog papildomų 8 mln. litų kitąmet reikia, siekiant tinkamai atstovauti Lietuvos interesams arbitražuose. Ministerijos teigimu, tai yra preliminarūs skaičiavimai ir galutinė suma priklausys nuo tolesnių procedūrų ir paslaugų poreikių.
2012 metų spalį Lietuva inicijavo 5 mlrd. litų vertės ieškinį prieš " Gazprom". Neoficialiomis BNS žiniomis, šiuo metu procesas yra įpusėjęs - šalys iki lapkričio vidurio pateikė galutinius įrodymus ir argumentus. Lietuva, be kita ko, pateikė patikslintus ieškinio sumos skaičiavimus - ji, neoficialiomis žiniomis, siekia beveik 5 mlrd. litų. Teismo posėdis turėtų įvykti 2015 metų sausį, iš karto po to arbitrai rašys sprendimą.
UNCITRAL arbitraže prie Jungtinių Tautų Organizacijos taip pat nagrinėjamas "Gazprom" ieškinys dėl tariamų Lietuvos įsipareigojimų - "Gazprom" teigia, kad Lietuva pažeidė sutartį dėl investicijų skatinimo, įgyvendindama "Lietuvos dujų" veiklos atskyrimą pagal Trečiojo ES energetikos paketo reikalavimus.
Ministerija teigia, kad jai pataria aukštos kvalifikacijos ekspertai, turintys specialių teisinių žinių ir patirties, sprendžiant arbitražų ir investicinius ginčus, taip pat taikant UNCITRAL ir SCC arbitražų taisykles.
Lietuvai ginčuose su "Gazprom" Stokholmo ir Jungtinių Tautų arbitražuose atstovauja viena didžiausių pasaulyje advokatų kontorų - JAV "Shearman&Sterling", su ja pernai rudenį pasirašytos dvi trejų metų trukmės sutartys, kurių bendra preliminari vertė buvo 2,8 mln. litų.
Lietuvai ginčuose su "Gazprom" taip pat atstovauja advokatų kontoros "Lawin" ir "Tark Grunte Sutkienė" - šia agentūras pasisamdė "Shearman&Sterling".
Lietuva siekia įrodyti, jog šalis už neteisingą kainą tiektas rusiškas dujas per 8 metus permokėjo iki 5 mlrd. litų - siekiama, kad arbitražas nustatytų nuostolių, susidariusių dėl dujų kainos formulės keitimo, atlyginimą vartotojams.
Pagal viešas privatizavimo sąlygas ir 2004 metų "Lietuvos dujų" akcijų pirkimo sutartį, "Gazprom" įsipareigojo tiekti gamtines dujas Lietuvai teisingomis kainomis ir pagal dujų kainų formulę, nurodytą tuo metu galiojusioje dujų tiekimo sutartyje, pasirašytoje tarp "Lietuvos dujų ir "Gazprom".
Tačiau nuo 2004 metų iki 2012 metų dujų kaina smarkiai padidėjo dėl kainos formulės pakeitimų, kurie buvo padaryti, pažeidžiant privatizavimo sutartį. Tuometinės Energetikos ministerijos teigimu, dujų kainų formulių pakeitimus tvirtino ir „Lietuvos dujos“ valdybos nariai, kuriuos paskyrė „ Gazprom“ ir kurie, balsuodami dėl sutarties pakeitimų, galbūt veikė ne „Lietuvos dujų“, o „Gazprom“ naudai.
Vyriausybė neketina atsisakyti ieškinio arbitraže, nors "Gazprom" spaudė Lietuvą jo atsisakyti.
