Remiantis „Eurostat“ duomenimis, 2021 m. IV-ąjį ketvirtį palyginti su tuo pačiu 2020 m. laikotarpiu, būsto kainos euro zonoje pakilo 9,4 proc., o tai – didžiausias metinis prieaugis Europoje nuo 2005 m., kai būstų kainos buvo tik pradėtos rinkti.
Gyvenamojo NT kainos ES per tą patį laikotarpį pakilo dar daugiau – 10 proc., o tai irgi didžiausias kainų pakilimas ES nuo 2006 m.
2021 m. III-ąjį ketvirtį būsto kainos euro zonoje ir ES pakilo atitinkamai 8,8 ir 9,3 proc.
Tuo metu Lietuvoje būstų kainos pakilo dvigubai daugiau nei ES vidurkis – 19,8 proc. Didžiausias NT kainų kilimas Lietuvoje užfiksuotas tarp II-ojo ir III-ojo ketvirčių, kai 13,3 proc. pakilo iki 18,9 proc.
2021 m. III-ąjį ketvirtį Lietuva buvo antroje vietoje pagal NT kainų šoktelėjimą ES. IV-jame ketvirtyje 0,6 proc. Lietuvą aplenkė Estija.
Didžiausias šoktelėjimas Estijoje įvyko 2021 m. pradžioje nuo 6,6 proc. iki 16,1 proc.
Latvijoje kainos augo šiek tiek mažiau – 16,5 proc. Lenkijoje – dar mažiau – 12,1 proc.
O daugiausia NT kainos per metus pakilo Čekijoje – net 25,8 proc., t.y. daugiau nei ketvirtadaliu. Šalis aukščiausioje pozicijoje laikėsi nuo pat II-ojo ketvirčio.
I-jame ketvirtyje daugiausia kainos buvo pakilusios Liuksemburge (17 proc.), Danijoje (14 proc.), Čekijoje (13 proc.) ir Lietuvoje (12 proc.). Estijoje tuo metu NT kaina buvo pakilusi tik 6 proc.
2021 m. būstų kainos mažėjo tik Kipre, nedaug pakilo Suomijoje (3,9 proc.), Italijoje (4 proc.) ir Danijoje (4,2 proc.).
Pasiūla bus dar mažesnė?
Per artimiausius metus naujų butų didžiausiuose miestuose bus pasiūlyta mažiau nei per praėjusius 12 mėn., tad pasiūlos trikdžiai ir išaugusios statybos sąnaudos gali neleisti slopti lūkesčiams dėl būsto kainų – jie tebėra istoriškai dideli, rodo naujausios nekilnojamojo turto (NT) rinkos dalyvių apklausos rezultatai, skelbia Lietuvos bankas (LB).
„Naujų butų trūkumo nuotaikos įsigali ne tik pardavimo, bet ir nuomos rinkoje – rinkos dalyviai prognozuoja, kad dėl to nuoma brangs visuose trijuose didžiuosiuose miestuose.
Pasiūlos trikdžius padėtų įveikti aktyvesnis valstybės ir savivaldybių dalyvavimas būsto rinkoje nustatant NT mokesčius ir naujų būstų statybos procesų reguliavimo optimizavimas“, – sako LB Makroprudencinės analizės skyriaus vyresnysis ekonomistas Vaidotas Šumskis.
Kad sumažės naujų butų pasiūla Vilniuje ir Kaune, nurodė atitinkamai 55 ir 56 proc. apklausos dalyvių.
Palyginti su prieš pusmetį daryta apklausa, besitikinčiųjų mažesnės pasiūlos sostinėje dalis padidėjo daugiau nei tris kartus, teigiančiųjų, kad naujų butų bus pasiūlyta mažiau Kaune, per ankstesnę apklausą apskritai nebuvo.
Naujų butų sandorių skaičiaus kritimo tikėjosi didžiausia respondentų dalis nuo apklausos vykdymo pradžios 2015 m. Klaipėdoje naujo būsto rinkoje įtampa mažesnė, bet auganti.
Apklausos dalyviai tikėjosi, kad Klaipėdoje naujų butų pasiūla padidės: taip manė 50 proc. respondentų, tačiau per pusmetį ši dalis sumažėjo ketvirtadaliu.
Kokia padėtis didmiesčiuose
Reikšmingas parduoti ir nuomoti siūlomų naujų butų trūkumas gali sukelti reikšmingų disbalansų visoje būsto rinkoje – apklausos dalyvių nuomone, šie disbalansai yra istoriškai vieni didžiausių. Nesubalansuota pasiūla ir paklausa persikelia ir į kainų lūkesčius, kurie, NT rinkos dalyvių vertinimu, ir toliau yra istoriškai dideli.
Daugiausia NT rinkos dalyvių manė, kad per ateinančius 12 mėn. naujų butų kainos Vilniuje ir Klaipėdoje kils 5–10 proc., o Kaune dauguma apklaustųjų tikėjosi, kad naujų butų kainos nesikeis. Dar stipresni nuomos kainų didėjimo lūkesčiai: daugėjo manančiųjų, kad visuose trijuose didžiuosiuose miestuose nuomos kainos per ateinančius 12 mėn. padidės.
Apklausos duomenimis, jau slūgsta įtampa kai kuriuose komercinio NT rinkos segmentuose. NT rinkos dalyviai nebematė disbalansų didžiųjų miestų prekybos patalpų rinkoje. Taip pat mažėjo respondentų, įžvelgusių su sandėliavimo patalpų pasiūlos trūkumu susijusių disbalansų Vilniuje.
Nuosaikesni ir biurų nuomos kainų lūkesčiai – mažėjo prognozuojančiųjų kainų didėjimą, o dauguma apklausos dalyvių teigė, kad kainos nesikeis. Numatomo verslo centrų neužimtumo lygio lūkesčiai reikšmingai nepakito – Vilniuje pokyčių nesitikima, Kaune – tikimasi tolesnio A klasės biurų neužimtumo mažėjimo.
Biurų paklausos atsigavimas labiau juntamas Kaune, kur rinkos dalyvių lūkesčiai dėl biurų paklausos augimo Kaune atsigavo po 2020 m. buvusio nuosmukio, o Vilniuje vis dar daugiau NT rinkos dalyvių tikisi, kad biurų paklausa per ateinančius 12 mėn. sumažės.
