„Visibankai.lt“ įkūrėja ir paskolų ekspertė Vita Kazėnienė papasakojo, kokio amžiaus žmonės dažniausiai kreipiasi ir gauna kreditą būstui.
Ji atskleidė, kaip veikia būsto paskolų sistema, kiek lemia darbo vieta, atlyginimas, šeimos narių skaičius ir kuo skiriasi kredito gavimo tvarka dirbant su individualia veikla, verslo liudijimu.
Interviu metu ji papasakojo apie galimas būsto paramas ir, remdamasi savo patirtimi, pasidalino patarimais, kokiais būdais jauni žmonės gali įsigyti nuosavą būstą, kokie to privalumai bei trūkumai ir ar išvis verta to siekti.
Iki 24 m. amžiaus dėl paskolų kreipiasi retai – kodėl?
Kaip manote, ar šiais laikais jauniems žmonėms, maždaug 18–27 m. amžiaus, įsigyti savo būstą yra realu?
18 m. amžiaus žmonės dažniausiai dar net nebūna vidurinės mokyklos baigę – dažniau baigia 19 m. Šie žmonės dar tik pradeda savarankišką gyvenimą. Kiek iš mūsų galėjome pasidžiaugti tuo, kad išėjome iš tėvų namų, įstojome į universitetą ir iškart įsigijome turtą? Na, turbūt visame pasaulyje yra vienetai žmonių, kurie gali tai padaryti.
Pirmiausia turime pabaigti mokslus, įsidarbinti, pradėti gyvenimą atskirai nuo tėvų, kad galėtume rekomenduoti save kaip finansiškai atsakingus ir disciplinuotus asmenis. Vadovaujantis įstatymais, būsto kreditą galima gauti nuo 18 m., jei esi dirbantis žmogus.
Problema ta, kad tokie žmonės – dar per jauni ir dažniausiai nelabai žino, ką veiks gyvenime: kur jie mokysis – Lietuvoje ar užsienyje, kur gyvens, ką dirbs. Dažniausiai dėl paskolos jie net nesikreipia ir greičiausiai ji jiems net nebūtų suteikta, nes trūktų kažkurios vienos dedamosios dalies kredito gavimui.
Jauniausi žmonės, gavę kreditą, su kuriais esame susidūrę, yra nuo 21 m. Tai – tokie asmenys, kurie galbūt būna baigę profesinio rengimo mokyklas, kurie jau dirba, užsidirba. Galbūt pinigus, skirtus pradiniam įnašui, yra paveldėję, gavę dovanų ar sutaupę. Pavyzdžiui, gyvena pas tėvus ir savo atlyginimą skiria taupymui. O praktikoje jauniausi žmonės, gavę paskolas, dažniausiai būna 24 m. amžiaus.
Kokio amžiaus žmonės dažniausiai ir kokio rečiausiai kreipiasi dėl būsto paskolos?
Tokios statistikos neturime. Bet, remiantis mūsų praktine patirtimi, labai nedaug jaunų žmonių iki 24 ar 25 m. kreipiasi dėl paskolų. Situacija bankuose gal šiek tiek skiriasi, ten galimai daugiau besikreipiančių nuo 25–26 m.
Pirmam būstui įsigyti dažniausiai kreipiasi nuo 25 iki 36 m. Antram būstui ar investiciniam turtui – tai maždaug 35–45 m. O populiariausia amžiaus grupė, jeigu nevertinti, kelintam būstui reikalinga paskola, tai 30–40 m.
Rečiausias amžius besikreipiančiųjų, kaip ir minėjau, būtų maždaug nuo 18 iki 24 m. O toliau rikiuojasi vyresni nei 45 m. amžiaus. Pavyzdžiui, 50–55 m. asmenys ypatingai retai ima kreditą būstui, dažniau kitoms reikmėms, pavyzdžiui, sodyboms.
Jaunų žmonių privalumas – ilgesnis kredito laikotarpis
Ar žmogaus amžius turi įtakos būsto paskolai?
Paskolai įtakos turi daug dedamųjų. Pagrindiniai, nuo kurių priklauso kredito suma, yra būtent kliento amžius, jo uždirbamos pajamos ir turimi įsipareigojimai. Taip pat yra daug ne tokių reikšmingų, tačiau įtaką darančių kriterijų, kaip išsilavinimas, šeimyninė padėtis, šeimos nariai, darbinė patirtis ir t.t.
Amžius turi įtakos kredito laikotarpiui – jis negali tęstis ilgiau, negu pensinis amžius, t.y. iki 65 m. Bet taip pat negali būti ilgesnis nei 30 metų. Pavyzdžiui, jeigu man yra 25 metai, aš negaliu pasiimti kredito 40-čiai metų, aš jį gausiu tik 30-čiai metų.
Bet jeigu aš esu vyresnė, pavyzdžiui, 45 metų – kreditą galėsiu gauti tik 20-čiai metų. Taigi automatiškai su tomis pačiomis pajamomis negalėsiu gauti tokio pat dydžio kredito, kaip 25 metų žmogus, nes jį išmokėti turėsiu mažiau laiko.
Bet čia vėl yra du niuansai. Kai esi vyresnis, tavo pajamos yra didesnės. O tai lemia didesnę kredito sumą. O jei esi jaunesnis, gali išdėstyti panašią kredito sumą per atitinkamą laikotarpį. Pavyzdžiui, jums yra 25, o man – 45 m. ir mes abi norime 100 tūkst. eurų kredito. Jūsų pajamos yra mažesnės negu mano, bet jūs galite tą 100 tūkst. eurų paskolą išdėstyti per 30 metų. Aš negaliu pasinaudoti 30-ies metų laikotarpiu, o tai reiškia, kad turiu uždirbti daugiau, nes kredito terminas – trumpesnis.
O jeigu žmogus jaunas, gali išdėstyti per laikotarpį ir dar turi geras pajamas, tuomet jis gali gauti daug didesnį kreditą, nei 45 m. amžiaus žmogus.
Kokie reikalavimai yra atlyginimui norint gauti kreditą būstui?
Kreditorių teigimu, minimali alga yra pragyvenimui, ji nėra skirta paskoloms. Jei yra gaunama minimali alga, greičiausiai būsto kredito gauti nepavyks. Gali būti išimčių su socialinėmis paramomis, bet tai – reti atvejai.
Bankai dar skaičiuoja pragyvenimo išlaidas. Jos gali skirtis tarp bankų ir miestų, nes, tarkime, Vilniuje pragyvenimo išlaidos bus didesnės, nei, pavyzdžiui, Mažeikiuose.
Taip pat skaičiuojamos šeimos pajamos: jei aš esu vienas – tai mano vieno pajamos, jei mes dviese – tai mūsų dviejų. Jei esame keturiese, bet dirbame tik dviese – tai mūsų dviejų pajamos dalinamos iš keturių ir žiūrima, kiek lieka pragyvenimui. Tai irgi lemia kredito sumą.
Paskolų su individualia veikla dažnai negauna, nes nemoka apsiginti
Ar imant paskolą svarbi darbo patirtis, nuolatinė darbo vieta?
Vadovaujantis įstatymu ir atsakingo skolinimosi nuostatomis, pajamos turi būti tvarios, t.y. pastovios. Kitas dalykas – jei atlyginimas yra mokamas pagal darbo sutartį, skaičiuojamas pastarųjų 6 mėn. darbo užmokestis.
Pavyzdžiui, jei vienoje įmonėje aš dirbau 5 metus, išėjau dirbti kitur ir ten pradirbau tik 3 mėnesius, tai iš ankstesnės darbovietės mano pajamų niekas neskaičiuos.
Turi būti praėjęs bandomasis laikotarpis, užtikrinama, kad žmogus liks toje darbovietėje, ir tik išdirbus 6 mėn. jis gali kreiptis dėl paskolos. Jei žmogus dažnai keičia darbus, tai kaip darbdaviams nepatinka tokie darbuotojai, taip ir bankams, nes nėra stabilumo.
O su verslo liudijimu ar individualia veikla galima gauti būsto paskolą?
Tiek dirbant savo įmonėje, tiek su verslo liudijimu, tiek su individualia veikla paskolą tikrai galima gauti, tik tada taikomi griežtesni skaičiavimai. Bus skaičiuojamos gaunamos pajamos ir patiriamos išlaidos. Tai pasimatys per pajamų deklaracijas – pagal tai ir bus skaičiuojama.
Bankai dažniausiai prašo dviejų metų individualios veiklos deklaruotų pajamų. Tada žiūri, kaip tam žmogui sekasi su individualia veikla, verslo liudijimu ar įmone, kodėl, pavyzdžiui, pernai buvo nuostolių, o šiemet jų nėra.
Dažniausiai dėl bankų užduodamų klausimų žmonės sako, kad su individualia veikla niekam paskolų neduoda. O neduoda todėl, kad jie tiesiog neapgina savo veiklos. Ir šiais atvejais reikia suprasti, kad kreditoriai, norėdami teisingai įvertinti žmogaus pajamų tvarumą, turi įvertinti paties verslo sėkmę.
O kokią įtaką paskolai turi „turimi įsipareigojimai“?
Turimi įsipareigojimai ar turimi kreditai irgi turi įtakos paskolai. Tai gali būti kiti kreditai, alimentai, baudos. Jeigu yra baudos su antstolių įsikišimu, kol tai nebus sutvarkyta – bankas paskolos neduos.
Svarbu tai, kad visų turimų kreditų įmokoms žmogus negali išleisti daugiau nei 40 proc. mėnesinių savo pajamų. Tai jeigu aš jau esu išeikvojęs šį limitą su kitais, tarkime, vartojimo kreditais, paskolos būstui gauti nepavyks arba būsto paskolos suma bus gerokai mažesnė, nei aš tikiuosi. Kreditorius sakys, kad pirma reikia pasidengti vartojimo kreditą ir tik tada kreiptis dėl būsto paskolos.
Kitas dalykas – tai vaikams mokami alimentai, kas lygiai taip pat yra įsipareigojimas, bet jį dažnai pamiršta.
Įsiskaičiuoja ir kreditinė kortelė, net jeigu jūs jos nenaudojate. Pavyzdžiui, jei kortelėje yra 2 tūkst. eurų, bankas padaro prielaidą, kas būtų, jei šiandien paimtumėte visus tuos pinigus. Ir apskaičiuoja, kiek reikėtų mokėti kas mėnesį, kad būtų padengtas kredito kortelės limitas iki kortelės galiojimo pabaigos.
Klientai dažnai galvoja, kad įvairūs gyvybės draudimai yra įsipareigojimas. Iš tiesų tai yra kliento turtas, o ne įsipareigojimas. O būsto nuoma dažniausiai nesiskaičiuoja kaip įsipareigojimas, nes jei klientas perka būstą, tai su sąlyga, kad ten ir gyvens, vadinasi, nuomos nebemokės.
Padėti gali tik finansų planavimas arba parama
Ką, jūsų nuomone, daryti jauniems žmonėms, kurie, pavyzdžiui, studijuoja, dirba, jau yra suaugę, bet didžiąją dalį atlyginimo turi skirti nuomai, negali susitaupyti pradiniam įnašui, nors tuos pinigus galėtų kas mėnesį tiesiog mokėti bankui ir taip jau investuoti į nuosava būstą? Kokia išeitis iš šio užburto rato?
Pasikartosiu, kad tokio amžiaus žmonės dar tik pradeda gyvenimą, galbūt šiandien dirba Vilniuje, rytoj dirbs Kaune, poryt – Varšuvoje ir t.t. Be to, daug kas užsienyje, net vidutinio amžiaus žmonės, o kai kurie ir iki gyvenimo galo nuomojasi ir nemato poreikio įsigyti nuosavą būstą. Tai – mūsų lietuviškas supratimas, o galbūt tas jaunatviškas maksimalizmas, kai visko norisi čia ir dabar.
Kas dažniausiai būna? Studijuodami jaunuoliai pradeda su kažkuo susitikinėti, pradeda kartu gyventi ir nuomą moka jau per pusę. Jei tikrai galvoja, kad toliau gyvens kartu, galbūt kažkokį vieną atlyginimą gali atidėti į bendrą taupyklę ir kaupti pradiniam įnašui. O tam, galbūt nuskambės banaliausiai, reikia ypatingai sekti savo išlaidas. Taip pat gali padėti papildomas darbas.
Ką dar pastebiu, kad nemažai jaunų žmonių bando užsidirbti iš savo hobių: pina apyrankes, siuva rankines, piešia ir pan. Tereikia atsisėsti ir pagalvoti, kaip galiu prisidurti prie savo pajamų. O taupymas yra vienas iš būdų sumažinti išlaidas – galbūt man nereikia naujausių džinsų, galbūt užteks tų, kuriuos turiu.
Pavyzdžiui, mano pačios asmeninis įprotis yra 4 asmenų šeimai apsipirkti vieną kartą per savaitę. Nebūna kasdienio ėjimo į parduotuvę, kai gali kilti pagunda nusipirkti visai nereikalingų produktų. Taip pat sekti kainas. Įvairūs išpardavimai veikia emociškai, todėl prieš lekiant reikėtų užsirašyti, ko man iš tikrųjų reikia. Tai – galbūt visiems žinomi patarimai, bet be jų mes nei vienas neužaugome.
O ar šiuo atveju yra kokios nors paramos būstui įsigyti?
Paramos yra dviejų rūšių. Viena yra finansinė parama būstui įsigyti, orientuota į socialiai jautresnes grupes, uždirbančias mažiau pajamų.
Kita parama yra jaunoms šeimoms pirmam būstui regione įsigyti. Tai čia vėlgi grįžtame prie to jaunatviško maksimalizmo. Dažnai susiduriu, kad jauni žmonės ateina paskolos butui senamiestyje ar didžiuliam namui, vietoje to, kad pagal savo galimybes imtų mažesnę paskolą ir nusipirktų nedidelį loftą ar butą miegamajame rajone.
O regionuose tikrai yra tvarkingų butų, galbūt ir namelis išeitų. Tikrai galiu teigti, kad yra tų paramų ir galimybių. Kiekvienais metais, kai yra tvirtinamas valstybės biudžetas, tam tikra lėšų dalis skiriama būtent šioms paramoms.
Dažniausiai ta parama yra užskaitoma kaip pradinis įnašas. Bet gali būti, kad reikės pridėti papildomai. Taigi yra galimybė kreiptis į savivaldybę su savo atlyginimais ir žiūrėti, ar priklauso parama. Nėra nieko sudėtingo – užpildote prašymą, jus įrašo į laukiančiųjų eilę ir jūs laukiate. Aišku, dabar jau metų pabaiga, tos lėšos jau išdalintos ar jau baigiamos dalinti, tad laukiame kitų metų pradžios, kada bus paskirtos naujos lėšos.
O jauna šeima gali būti ir be vaikų. Tik yra keletas reikalavimų: susituokę, ne vyresni kaip 35 m. amžiaus imtinai, per pastaruosius 5 metus savo vardu neturėję jokio nekilnojamo turto arba turi, bet pagal įstatymą jis yra per mažos kvadratūros.
O ar jūs pati ėmėte paskolą būstui? Kada ir kodėl nusprendėte ją imti?
Mes ėmėme paskolą tikrai labai seniai ir mokame ją jau 11 metų. Man pačiai tuo metu buvo 34 metai ir iki to laiko 4 asmenų šeima nuomojomės butą Vilniuje. Pati visuomet naudojausi prieš tai išvardintais taupymo patarimais ir net rankdarbius dariau.
O kodėl ėmėme paskolą ir pirkome nekilnojamą turtą, tai čia yra kiekvieno asmeninis apsisprendimas. Yra ir privalumų, ir trūkumų.
Galiu įvardinti pagrindinius: įsigijus nuosavą nekilnojamą turtą tokiu būdu investuojama ir didinamas šeimos turtas, tačiau nuomojantis yra daug lankstesnis turto naudojimas, esant reikalui – nesudėtingas pakeitimas, persikraustymas į kitą vietą, nėra remonto ir būsto atnaujinimo kaštų.
Mūsų atveju paaugo vaikai ir mes neišsitekome nuomojamame bute, nors tai nekliudė ir galėjome toliau nuomotis. Neturėjome tikslo būtinai turėti savo nuosavą turtą, kaip įprasta Lietuvoje. Tą padarėme dėl vaikų, jie čia užaugo ir iki šiol čia gyvename. O mokėti liko nei daug, nei mažai – 29 metai, nes tuo metu buvo galima gauti kreditą 40-čiai metų.
Kuomet žmonės dalį lėšų atiduoda nuomai, tai per daug niekas nesikeičia, kai išeini gyventi į savo turtą su kreditu. Tiesiog įpranti ir išbrauki tą įmoką iš savo atlyginimo: žinai, kad į rankas gauni ne 1 tūkst., o 500 eurų. Pagal tuos 500 eurų ir planuoji. Taigi svarbiausias patarimas jauniems žmonėms – planuokite savo išlaidas.
