NT brokeris Mantas Mikočiūnas pastebėjo, kad prasidėjus rudeniui NT rinkoje nuoma laimi prieš būsto įsigijimą.
„Vis aiškiau matosi, kad vietoje NT įsigijimo vis daugiau žmonių pasirenka nuomą. Tai lemia dvi priežastys: psichologinė ir finansinė. Žmonėms banke sužinojus mėnesines įmokas, dvigubai didesnes nei anksčiau, išmuša saugiklius.
Tiesiog nekyla ranka imti banko paskolą, pamačius tokius skirtumus. Kitai daliai žmonių ne tik psichologiškai, bet jau ir finansiškai tampa nebeįmanoma mokėti išaugusių mėnesio įmokų – nepakanka pajamų“, – gyventojų situacijas lygino NT specialistas.
Anot jo, anksčiau mėnesio paskolos įmoka būdavo mažesnė už nuomai reikalingą sumą, o dabar situacija apsivertė.
„Tad nuomos paklausa smarkiai didėja. Logiškai mąstant, kartu turėtų didėti ir kainos, tačiau jos kyla labai nežymiai. O taip yra todėl, kad didėja ir pasiūla – žmonės, kurie prieš 2–3 metus pirko investicijai butus iš brėžinių, šiuo metu juos išleidžia į nuomos rinką. Tad auganti pasiūla subalansuoja kainas, kitu atveju nuomos kainos dabar smarkokai šoktų į viršų.
Kalbant apie pardavimus, situacija mažiausiai keitėsi prestižinio ir aukštesnės vidutinės klasės NT sektoriuje. Šiai pirkėjų grupei mažiausiai skauda dėl pakilusių Euribor palūkanų. Žinoma, tai niekuomet ir nebuvo didelis segmentas, bet jame sandorių skaičius nesumažėjo. Aukštesnė ir vidutinė klasė dabar dar labiau susiduria su pasiūlos problemomis, žmonės gali ir nori pirkti, bet nelabai turi iš ko pasirinkti“, – komentavo M. Mikočiūnas.
Pasak jo, tolesnė situacija priklausys, kaip toliau Europos Centrinis Bankas (ECB) kels arba sumažins palūkanas.
„Jeigu palūkanos staiga imtų kristi, gali vėl prasidėti NT pasiutpolkė. Kuo daugiau ir kuo greičiau kris palūkanos, tuo greičiau sandorių skaičius imtų didėti“, – prognozavo NT brokeris.
Kiek kainuoja nusipirkti ir išsinuomoti būstą?
Portalas tv3.lt patikrino, kiek Vilniuje ir Kaune kainuoja įsigyti būstą ir už kiek jį galima išsinuomoti.
Būsto skelbimų portale Aruodas.lt Vilniuje, Šeškinės mikrorajone naujos statybos, 40–50 kvadratų, 2 kambarių butą galima rasti už daugiau nei 200 tūkst. eurų. Tuo metu tame pačiame mikrorajone, irgi 2 kambarių butą galima išsinuomoti už 450–800 eurų. Kaina priklauso nuo to, kokiame daugiabutyje butas – sename ar naujame.
Tuo metu Šnipiškėse, irgi dviejų kambarių, naujos statybos, 50 kvadratinių metrų ploto butas gali kainuoti daugiau nei 300 tūkst. eurų. O tame pačiam mikrorajone išsinuomoti dviejų kambarių butą atsieitų 450–1000 eurų. Kaina priklauso nuo daugiabučio būklės ir pastatymo metų.
Kaune, Šilainių mikrorajone, 2 kambarių butas, 40 metrų ploto, naujos statybos daugiabutyje atsieitų daugiau nei 90 tūkst. eurų. Tuo metu tame pačiame mikrorajone išsinuomoti 2 kamabrių butą galima už 400–600 eurų. Pigesnius butus galima išsinuomoti senos statybos daugiabučiuose.
Kaune. Žaliakalnio mikrorajone, 2 kambarių butas, kdidesnis nei 50 kvadratinių metrų ploto, naujos statybos daugiabutyje gali atsieiti beveik 200 tūkst. eurų. Tuo metu tame pačiame mikrorajone irgi 2 kambarių buto nuoma mėnesiui kainuotų 400–700 eurų.
Palūkanos vis dar laikysis aukštame lygyje?
„Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas kalbėdamas apie rugsėjo 14 d. ECB dar kartą padidintas palūkanas pastebėjo, kad jis ne tik padidino palūkanas, bet ir atnaujino savo prognozes.
„2023-2025 m. euro zonos BVP prognozės buvo sumažintos, tuo metu 2023 ir 2024 m. infliacijos prognozės buvo padidintos. Dabar ECB tikisi, kad infliacija 2023 m. sieks 5,6 proc. (ankstesnė prognozė – 5,4 proc.), 2024 m. prognozuojama 3,2 proc. infliacija (ankstesnė prognozė – 3 proc.).
ECB akcentavo, kad palūkanos pasiekė tokį lygį, kuris, padės sugrąžinti infliaciją į reikiamą dydį. Kitaip sakant, tikėtina, kad šiame palūkanų didinimo cikle palūkanos padidintos paskutinį kartą“, – prognozavo ekonomistas.
Anot jo, dabar pagrindinis klausimas, kiek ilgai ECB laikys palūkanas dabartinėse aukštumose.
„Šiuo atveju siūlau atkreipti dėmesį į ECB infliacijos prognozes: 3,2 proc. infliacijos prognozė 2024 m. rodo, kad ECB nėra nusiteikęs mažinti palūkanų, t.y. palūkanos kurį laiką liks dabartiniame lygyje – nebent 2024 m. pradžioje euro zonos makro ekonomikos rodikliai sparčiai pablogės.
Reikia pripažinti, kad tokia rizika egzistuoja – naujausi euro zonos duomenys rodo, kad problemos pramonės sektoriuje vis labiau persimeta į euro zonos vidaus rinką, pavyzdžiui, vis daugiau sulėtėjimo požymių fiksuojama paslaugų ir statybų sektoriuose, ypač Vokietijoje. Taigi, reikia nusiteikti, kad dar kurį laiką palūkanos euro zonoje liks aukštame lygyje“, – prognozavo ekonomistas.
Sandorių skaičius žemumose
Registrų centro duomenimis, po šių metų liepą fiksuoto rekordiškai mažo įregistruotų NT sandorių skaičiaus vasaros pabaiga pateikė kiek daugiau optimizmo. Rugpjūtį rinka kiek pagyvėjo, tačiau nuo ankstesniais metais matytų skaičių vis dar atsiliekama.
„Liepos mėnuo rinkoje pagal sandorių kiekį buvo kukliausias per daugiau kaip dešimtmetį. Vis dėlto, šios niūrios nuotaikos ilgiau nesitęsė ir jau vasaros pabaigoje įregistruotų NT sandorių skaičius šiek tiek kilstelėjo.
Nepaisant to, žvelgiant į ilgesnį laikotarpį galima matyti, kad pastaruoju metu tiek butų, tiek gyvenamųjų namų pardavimai yra maždaug 10–15 proc. mažesni, palyginti su pastarųjų keleto metų vidurkiu“, – teigia Registrų centro duomenų analitikas Paulius Rudzkis.
Per aštuonis šių metų mėnesius Lietuvoje įregistruota 75,4 tūkst. pirkimo-pardavimo sandoriais perleistų NT objektų – 15 proc. mažiau nei praeitų metų sausio-rugpjūčio mėnesiais, kai buvo įregistruota 87,9 tūkst. NT objektų pardavimų. Vien tik per rugpjūtį įregistruota 9,9 tūkst. NT objektų pardavimų, arba 5 proc. mažiau nei pernai rugpjūtį (10,4 tūkst.), tačiau 9 proc. daugiau nei šių metų liepą (9,1 tūkst.).
Šiemet visoje šalyje įregistruota 20,4 tūkst. butų pardavimų – 11,5 proc. mažiau nei prieš metus, kai per sausį-rugpjūtį buvo įregistruota 23,1 tūkst. butų pardavimų. Vien tik per šių metų rugpjūčio mėnesį įregistruota 2,6 tūkst. butų sandorių, arba 10 proc. mažiau nei 2022 metų rugpjūtį, bet 14 proc. daugiau nei šių metų liepą.
Vilniuje šiemet įregistruota beveik 7 tūkst. butų pardavimų, arba 12,5 proc. mažiau nei prieš metus, Kaune – beveik 3 tūkst. (2 proc. mažiau), Klaipėdoje – 1,9 tūkst. (4 proc. mažiau).
Per sausį-rugpjūtį Lietuvoje taip pat įregistruota beveik 7,1 tūkst. individualių gyvenamųjų namų pardavimų – 21 proc. mažiau nei pernai analogišku laikotarpiu, kai buvo įregistruota beveik 9 tūkst. namų pardavimų. Vien tik per šių metų rugpjūtį įregistruota 1 tūkst. namų pardavimų, arba 7 proc. mažiau nei pernai rugpjūtį, bet 8 proc. daugiau nei šių metų liepą.
Šiais metais visoje šalyje taip pat įregistruota 36,1 tūkst. žemės sklypų savininkų pasikeitimų – 15 proc. mažiau nei 2022 metų sausį-rugpjūtį, kai buvo įregistruota 42,5 tūkst. žemės sklypų sandorių. Vien tik per rugpjūčio mėnesį įregistruota 4,7 tūkst. žemės sklypų pirkimo-pardavimo sandorių, arba 4 proc. mažiau nei pernai rugpjūtį, tačiau 7 proc. daugiau nei šių metų liepą.