Siekiant užtikrinti kreditų įstaigų teikiamų finansinių paslaugų skaidrumą, bus viešinami jų įkainiai.
„Mūsų darbotvarkėje yra paslaugų įkainių klausimas, - „Žinių radijui“ patvirtino Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas. Jo teigimu, Lietuvos bankas dirba su komerciniais bankais ir siekia sudaryti bendrą žodynėlį, kad būtų galima palyginti visų kredito įstaigų teikiamas paslaugas, ir skelbti informaciją apie atskirų kredito įstaigų teikiamų finansinių paslaugų įkainius. - Tokiu būdu mes pasieksime skaidrumą“, – sakė V. Vasiliauskas.
Jungtinėse Valstijose stebint nuosmukį ir euro zonos skolų krizę, V. Vasiliausko teigimu, tiesioginio poveikio Lietuvos paskolų portfelio augimui ji nedaro, o komerciniai bankai prognozuoja iki metų pabaigos šį portfelį ir toliau augsiant. Vis dėlto skolintis derėtų įvertinus riziką.
„Finansų rinkos yra įsitempusios, tačiau, kalbant apie paskolų portfelį, patys bankai prognozuoja jo augimą iki metų galo. Kol kas kokių nors sutrikimų nėra, bet negalima atsipalaiduoti, nes tarptautiniai vandenys verda. Tikrai niekas nėra užtikrintas dėl ateities. Aš manau, kad mūsų pamokos išmoktos ir verslas irgi yra atitinkamai prisitaikęs po 2008 m. krizės, kai paskolų portfelis buvo užsuktas ir įvyko įvairūs mažinimai. Aš manau, kad ir toliau reikėtų laikytis gana atsargios krypties. Tiek kalbant apie investavimą, tiek apie skolintą kapitalą“, – kalbėjo Lietuvos banko valdybos pirmininkas.
Patvirtintuose atsakingo skolinimo nuostatuose numatyta, kad mėnesinė asmens grąžinama paskola negali viršyti 40 proc. mėnesio pajamų, nors kai kurie komerciniai bankai ir siekė, kad ši riba būtų padidinta iki 50 proc. Šiuo metu gyventojai paskolai sumokėti vidutiniškai skiria 28 proc. mėnesio pajamų.
