Pačios Rusijos akcijų rinkos smuko dviženkliais skaičiais, Ukrainos krizei toliau sparčiai aštrėjant, o Rusijos rublis taip pat patiria spaudimą.
„Pasaulyje dominuoja antraštės apie Ukrainą, Rusiją ir Vakarus“, – pažymėjo „ThinkMarkets“ rinkos analitikas Fawadas Razaqzada.
Nors žinia apie galimą viršūnių susitikimą atnešė palengvėjimą rinkoms, Kremlius užpylė šalto vandens ant šių perspektyvų, tuo vėl sukeldamas rinkų nerimą.
Rusijos teiginiai, kad vienas iš jos pasienio postų buvo apšaudytas ir kad jos pajėgos pirmadienį nukovė penkis „diversantus“, esą įžengusius į šalies teritoriją iš Ukrainos, dar labiau nuslopino nuotaikas.
Tuo metu V. Putinas pareiškė, kad svarsto Ukrainos separatistų prašymą pripažinti jų nepriklausomybę, o tai dar labiau apsunkins diplomatines pastangas išspręsti krizę.
Tiek Frankfurto, tiek Paryžiaus akcijų rinkose nuostoliai padidėjo iki daugiau nei 2 procentų.
Maskvos vertybinių popierių biržoje doleriais išreikštas indeksas RTS popietinės prekybos sesijos metu smuko beveik 12 procentų.
Rubliais denominuotas indeksas „IMoex“ sumenko 9 procentais.
Tuo tarpu Rusijos rublio kursas nukrito iki 78 rublių už vieną JAV dolerį, kol kas dar nepasiekdamas 80 rublių ribos, kurią peržengė sausį, paskatindamas centrinio banko intervenciją.
Nuostolius Londone (minus 0,8 proc.) stabdė viltys dėl JK ekonomikos augimo, nes ministras pirmininkas Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas) ketina pirmadienį paskelbti visų dėl pandemijos Anglijoje įvestų teisinių suvaržymų pabaigą.
Prekyba Volstryte pirmadienį nevyko dėl valstybinės šventės, tačiau „Dow“ ateities sandoriai buvo pigesni maždaug 0,7 procento.
JAV pareigūnų įspėjimai, kad Rusija gali neišvengiamai įsiveržti į Ukrainą, praėjusią savaitę paskatino akcijų rinkų spiralę ir trumpam padidino naftos kainą iki 100 JAV dolerių už barelį, prekybininkams nerimaujant dėl ir taip mažų atsargų.
Naftos kainos pirmadienį augo, bet liko gerokai mažesnės nei 100 JAV dolerių už barelį.
Stebėtojai perspėja, kad „juodojo aukso“ kainos netrukus ir perkopti šį lygį bei likti aukštos ilgesnį laiką, net jei derybos dėl Irano branduolinės programos bus sėkmingos ir paskatins Teherano naftos eksportą.
Staigus žalios naftos kainų augimas yra pagrindinė infliacijos varomoji jėga visoje planetoje, dar labiau padidinanti tiekimo grandinių trikdžius ir kliūtis.
Ukrainos krizė taip pat sustiprino nerimą dėl dešimtmečių aukštumas pasiekusios infliacijos, dėl kurios centriniai bankai didina palūkanų normas.
Nors tikimasi, kad kitą mėnesį JAV Federalinio rezervo sistema (FRS) padidins palūkanų normą, kai kurie centrinio banko pareigūnai savaitgalį pareiškė nepritariantys normos didinimui 50 bazinių punktų, kaip buvo pasiūlyta atsižvelgiant į didėjančias vartotojų kainas.
Didesnių skolinimosi išlaidų perspektyva šiais metais slegia rinkas, todėl beveik dvejus metus trukęs akcijų rinkų augimas baigėsi, o komentatoriai prognozuoja tolesnį nepastovumą.
Ukrainos krizė taip pat padidino kitų žaliavų kainas.
Nikelio, pagrindinio nerūdijančio plieno ir elektromobilių akumuliatorių komponento, kaina pasiekė aukščiausią lygį per daugiau nei dešimtmetį.
Rusija yra viena didžiausių nikelio ir kitų svarbių prekių, tokių kaip nafta, aliuminis ir paladis, gamintojų pasaulyje.
Nikelio prekyba pirmadienį pasiekė 24 610 JAV dolerius už toną. Tai yra aukščiausias lygis nuo 2011 metų.
