Lietuviai piktinasi, kad prekybos tinkle „Lidl“ nėra fizinių nuolaidų kortelių – akcines prekes pigiau galima įsigyti tik turint programėlę ir aktyvuojant tam tikrus kuponus.
Viena pirkėja pasidalino ir dar viena atrasta naujove – QR kodu ant produkto pakuotės, kuriuo negali pasinaudoti vyresni, išmaniųjų įrenginių neturintys klientai.
Vis tik parduotuvės atstovas tikino, kad programėlė – daug patogiau, nei fizinė kortelė, kurią dažnai galima pamiršti namuose. O jeigu pirkėjas nežino, kaip ja naudotis, visada gali paklausti darbuotojo.
Piktinasi neva apgaulinga nuolaidų sistema
Socialiniame tinkle „Facebook“ galima pamatyti nemažai lietuvių nusiskundimų „Lidl“ nuolaidų programėle.
Pavyzdžiui, vienas šiaulietis teigė tik dabar supratęs, kad „Lidl“ kuponai, kurių neturi nė vienas kitas prekybos tinklas, esą yra suktas būdas apgaudinėti pirkėjus.
Anot jo, dalis klientų tikrai neaktyvuoja kuponų arba programėlės išvis neturi, tačiau, pamatę nuolaidą, įsideda prekę į krepšelį ir taip permoka.
„Šiandien ir aš pasimoviau ant to, kai pirkau baklažanus ir skubėdamas nepastebėjau, kad reikia išskleisti visą kuponų sąrašą ir ten bus tas kuponas...
Po to prie kasos dediesi prekes ir nėra kada įrašų sekti, tik vėliau pamačiau, kad sumokėjau daugiau kaip dvigubai daugiau! Būkime atidūs“, – rašė vyriškis.
Jis piktinosi, kodėl „Lidl“ klientai turi kiekvieną dieną gaišti laiką ieškodami kuponų, kuriuos reikia aktyvuoti, vietoje to, kad prekybos tinklas pateiktų įprastą nuolaidų kortelę, kaip kitose „normaliose vietose“.
Kitas vyras taip pat skundėsi, kad neužtenka turėti vien programėlę – dar reikia interneto, kad ji veiktų, taip pat aktyvinti kuponus: „Ir, kas blogiausia, akcija – visą savaitę, o pirkti gali tik limituotą kiekį ir tik vieną kartą.“
Vilnietė pastebėjo, kad „Lidl“ esą taip uždirba nuo senolių, kurie aplamai net neįsivaizduoja, kas yra kuponų aktyvavimas.
Internautai pabrėžė, kad ne visi senyvi žmonės turi išmaniuosius telefonus, internetą, programėles ir tikrai ne visi moka jais naudotis: „Idealus būdas apgaudinėti vyresnio amžiaus žmones.“
Informacija apie prekę – irgi tik telefone
Be viso to, viena moteris viešoje minėto socialinio tinklo grupėje pasidalino įdomesniu radiniu: „Lidl“ prekės etiketėje, vietoje paruošimo instrukcijos – QR kodas.
T. y., norint sužinoti, kaip paruošti marinuotą kumpį, reikia išmaniuoju telefonu nuskanuoti etiketėje esantį QR kodą, kuris atidarys interneto svetainę su instrukcija.
Moteris piktinosi, kaip senyvam žmogui be išmanaus telefono sužinoti, kiek laiko ir kokioje temperatūroje ruošti produktą.
Žmonės komentaruose taip pat stebėjosi, argi taip sunku paruošimą įtalpinti etiketėje ir kodėl nėra galvojama apie asmenis, kurie vis dar nesinaudoja ir greičiausiai nesinaudos išmaniaisiais įrenginiais.
Kodėl vietoje kortelės – programėlė?
Tv3.lt kalbintas prekybos tinklo „Lidl“ atstovas Antanas Bubnelis neatsakė, kokioms prekėms ir kodėl tenka skanuoti QR kodą.
O kalbėdamas apie „Lidl Plus“ programėlę jis paminėjo, kad ji yra populiariausia tarp didžiųjų Lietuvos prekybos tinklų ir jos populiarumas toliau auga.
Atstovo tikinimu, tai liudija, kad programėle sėkmingai naudojasi absoliuti dauguma tiek jaunesnių, tiek ir vyresnių klientų.
„Be to, programėlė yra itin patogi, nes mobilųjį telefoną įprastai nuolat turime su savimi. O plastikinę kortelę nesunku pamiršti namuose ar pamesti.
Ir jokia plastikinė kortelė neturi galimybių klientams pranešti apie tuo metu parduotuvėje galiojančius pasiūlymus ar kitas naujienas. Tai - dar viena priežastis, kodėl plastikinių kortelių ateityje dar labiau mažės, o išmanių sprendimų daugės“, - komentavo A. Bubnelis.
Ir pridūrė, kad kilus klausimams dėl programėlės naudojimo visuomet galima kreiptis į parduotuvės darbuotojus, kurie padeda ir pataria, kaip ja naudotis.
Nyksta ir popieriniai kvitai
Kaip žinia, daugelyje parduotuvių Lietuvoje, apsiperkant savitarnoje, galima pasirinkti negauti popierinio kasos kvito.
Prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė anksčiau yra sakiusi, kad net 67 proc. pirkėjų pasirenka, kad jiems popierinio kvito nereikia.
Anot jos, visą savo apsipirkimo istoriją klientas patogiai gali pamatyti „Iki“ lojalumo programėlėje.
„Rimi“ Ryšių su visuomene ir korporatyvinės atsakomybės vadovė Eglė Krasauskienė yra minėjusi, kad 2022 m. buvo įvesti elektroniniai kvitai. T. y. klientas gali gauti skaitmeninę čekio versiją, užuot spausdinęs popierines.
Prekybos tinklo „Maxima“ Komunikacijos ir korporatyvinių reikalų departamento direktorės Indrės Trakimaitės-Šeškuvienės aiškinimu, klientai, kurie savo telefone turi „Maximos“ programėlę, joje gali nusistatyti, ar pageidauja popierinio kvito tiek savitarnos, tiek reguliariose kasose.
Jei popierinio kvito nepageidauja, skaitmeninis kvitas atsiranda jų elektroniniame pašte.
Galimybės nespausdinti popierinio kvito nesiūlo tik prekybos tinklai „Lidl“ ir „Norfa“.
Vis tik Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) Kontrolės departamento direktorė Kristina Jakštienė yra minėjusi, kad planuose yra paslaugų pirkimo–pardavimo dokumentų skaitmenizavimas.
T. y. yra inicijuojami pokyčiai ir teikiami pasiūlymai, kurie detalizuotų ir standartizuotų kvito perdavimą pirkėjui e. būdu.
„Tuomet klientai turėtų galimybes sklandžiau bei paprasčiau gauti e. kvitus už įsigytas prekes bei paslaugas, taip pat būtų taupomas ir verslo laikas bei dėl apskaitos patiriamos išlaidos, nes visos ūkinės operacijos būtų apskaitomos automatiškai“, – sakė K. Jakštienė.