Taip nutiko Vilniaus rajone esančioje privačioje aikštelėje, kur nežinomas asmuo tiesiog atvežė ir išmetė savo baldus.
Tą užfiksavęs gyventojas piktinosi tokiu nesuvokiamu vyro poelgiu ir pasidalijęs vaizdeliu socialinio tinklo grupėje pagrasino, kad savo baldus susirinktų, kitaip bus kreiptasi į policiją.
Vis tik naujienų portalo tv3.lt kalbinti specialistai neslėpė, kad baudas už tokį elgesį gauna ne visi. Be to, jei nepavyksta rasti kaltininko, už tvarkymą tenka mokėti patiems teritorijos savininkams.
Ką galima ir draudžiama daryti su senais baldais
Aplinkos apsaugos departamentas primena, kad, turint senus, tačiau tvarkingus baldus, rekomenduojama juos atiduoti į daiktų dalijimosi stoteles.
Jei baldai jau yra netinkami tolimesniam naudojimui, juos patariama išardyti, t. y. atskirti skirtingas medžiagas (pvz., stiklą, plastiką, metalines detales, baldines plokštes) ir jas priduoti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles.
Departamento atstovai pridūrė, kad baldines plokštes, dažytą, lakuotą, klijuotą, impregnuotą ar kitaip apdorotą medieną dar galima priduoti legaliems tokių atliekų tvarkytojams, tačiau jų paslauga gali būti mokama.
Pašnekovai pabrėžė, kad tokias atliekas yra draudžiama išmesti į mišrių komunalinių atliekų konteinerius ar palikti šalia jų.
Taip pat draudžiama jas deginti, nes degimo metu į aplinką gali patekti žmogaus sveikatai ir aplinkai pavojingos medžiagos.
Neradus kaltininko tvarkyti teks patiems?
Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato atstovas Tomas Bražėnas nurodė, kad ne vietoje paliekamos buitinės, stambiagabaritės šiukšlės dažniausiai yra savivaldybių, o ne policijos jurisdikcijos klausimas.
Vis tik, anot jo, pasitaiko atvejų, kai pranešimus dėl tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimų gauna ir policijos pareigūnai, tačiau tai – reti atvejai.
T. Bražėnas paminėjo, kad už tokį pažeidimą gresia įspėjimas arba bauda nuo 20 iki 600 eurų.
Paklaustas, ar tokiais atvejais pažeidėjus galima filmuoti, jis atsakė, kad vaizdo stebėjimo kameras privačioje teritorijoje turi teisę įsirengti jos savininkas:
„Pvz., valstybinės paskirties žemės plote kameras gali diegti Miško urėdijos ar girininkijų atstovai.“
T. Bražėnas vardijo, kad gavę pranešimą pareigūnai vykdo įvairius veiksmus pažeidėjams nustatyti: esant poreikiui pasitelkiama vaizdinė medžiaga, apklausiami liudininkai ir t. t.
Vis tik Aplinkos apsaugos departamento atstovai pripažino – jei kaltininko nustatyti nepavyksta, atliekas sutvarkyti yra įpareigojamas pats žemės sklypo savininkas.
Nes jis turi prižiūrėti savo turtą, kad neblogėtų aplinkos ekologinė būklė ir sklypas netaptų atliekų saugykla.
Baudos už šiukšlinimą ir teršimą
Aplinkos apsaugos departamento aiškinimu, baudos už aplinkos teršimą priklauso nuo išmestų atliekų kiekio, jų pavojingumo ir užterštos teritorijos statuso.
Pašnekovai vardijo, kad aplinkos užteršimas mažesniu negu 100 kubinių decimetrų (100 litrų) nepavojingųjų atliekų kiekiu užtraukia įspėjimą arba 30–90 eurų baudą.
Aplinkos užteršimas didesniu nei 100 kubinių decimetrų (100 litrų) nepavojingųjų atliekų kiekiu užtraukia įspėjimą arba 150–300 eurų baudą.
Aplinką užteršus 1 kubinio metro ar didesniu nepavojingųjų atliekų kiekiu gresia baudos nuo 550 iki 1500 eurų.
Jei nepavojingų atliekų kiekis svyruoja tarp 5 ir 15 m3, skiriama bauda jau siekia 2300–2900 eurų.
Departamentas nurodė, kad už aplinkos užteršimą nepavojingomis ar pavojingomis atliekomis 2024 m. buvo įspėta 16 asmenų, o nubausti 72 asmenys, kuriems skirtos baudos bendrai sudarė 25 420 eurų.
T. Bražėnas dar paminėjo, kad policijos pareigūnai gali patraukti atsakomybėn vairuotojus dėl šiukšlių, nuorūkų ir kitų daiktų išmetimo pro transporto priemonės langus ar duris. Už tai gresia 14–30 eurų bauda.
Kviečia pažeidimus žymėti žemėlapyje
Aplinkos apsaugos departamentas nurodė, kad pastebėjus aplinkos apsaugos pažeidimus reikia pranešti skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112.
Taip pat užfiksuotas nuotraukas ar vaizdo medžiagą, kai daromas pažeidimas, galima atsiųsti el. paštu [email protected].
Atstovai taip pat paminėjo, kad nuo 2023 m. rugsėjo mėn. Aplinkos apsaugos departamentas sukūrė interaktyvų žemėlapį tvarkaulietuva.lt.
„Šiame žemėlapyje gyventojai gali pažymėti ne tik atliekomis užterštas teritorijas, bet ir pranešti apie sugadintus miško kelius ir suniokotą miško paklotę.
Gyventojų prašoma pateikti kuo detalesnę informaciją: pridėti nuotraukų, pažymėti koordinates, kuo detaliau aprašyti situaciją ir taip prisidėti prie aplinkos saugojimo“, – akcentavo pašnekovai.
Jų aiškinimu, interaktyviajame žemėlapyje tvarkaulietuva.lt galima išsifiltruoti informaciją, kiek nuo 2023 m. liepos mėn. 1 d. buvo pranešta apie pastebėtas atliekas, kiek iš jų buvo išspręsta, kiek šiuo metu yra tiriama ir pan.
„Nuo tvarkaulietuva.lt sukūrimo pradžios interaktyviajame žemėlapyje buvo gauti 1994 pranešimai apie pastebėtas atliekas.
Iš jų 1179 atvejai jau yra išspręsti, 461 pranešimas yra tiriamas, 99 dar laukia tyrimo pradžios, o 255 nepasitvirtino“, – vardijo departamento atstovai.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
