Šiuo metu gyventojų nuomonės apie kaupimą pensijų fonduose pasiskirsto į kelias skirtingas stovyklas.
Vieni tai vertina kaip vieną iš galimybių sukaupti daugiau pinigų pensijai, tačiau kiti lieja pyktį dėl itin apribotos laisvės su savo pinigais daryti, ką nori.
Pavyzdžiui, nepasitikėjimą fondais kelia tai, kad iki šiol nėra sukurta net menkiausia galimybė atsiimti sukauptų pinigų nesulaukus pensijos. Be to, taip pat dabar nėra leidžiama apskritai pasitraukti iš papildomo kaupimo.
Tiesa, naujoji Vyriausybė žada dabartinę tvarką keisti ir jau pristatė savo planą, kaip būtų galima gyventojams suteikti didesnę pasirinkimo laisvę.
Įtraukė į pensijų kaupimą per prievartą?
Įtraukdamos į kaupimą pensijų fonduose, kredito įstaigos arba jų antrinės fondų valdymo bendrovės gali suteikti ne tik šią paslaugą, bet dar iš to ir uždirbti papildomai.
Pavyzdžiui, patikėjus savo pinigus fondų valdytojams, už tai taikomi ir administravimo mokesčiai – turto valdymo mokestis (ne daugiau kaip 0,5 proc.) ir turto išsaugojimo pensijų fonde mokestis (ne daugiau kaip 0,2 proc.).
Norėdamos papildomai užsidirbti, dalis kredito įstaigų naujų klientų ieško netgi prekybos centruose.
Štai socialiniame tinkle išplito gyventojos anoniminis pranešimas apie tai, kad prekybos centre „Mandarinas“ kredito įstaigos „Luminor“ konsultantas dar spalio mėnesį kreipėsi į gyventoją su pasiūlymu ją įtraukti į papildomą pensijų kaupimą.
„Kadangi esu skeptiška šia tema, iškart pasisakiau, kad nei kada kaupiau, nei kaupiu ir ateityje to daryti tikrai neplanuoju.
Vyrukas labai palaikė mano požiūrį, bet vis tik atkakliai prašė bent leisti suformuoti ir atsiųsti ataskaitą, kurioje matysis visa mano situacija“, – pasakojo internautė.
Galiausiai gyventoja sutiko su banko atstovo pasiūlymu, todėl šis paprašė jos asmens dokumento ir paklausė adreso.
„Patikino, kad tai reikalinga ataskaitai suformuoti. Na ir pabaigai pakiša man popierių pasirašyti – ale dėl duomenų apsaugos, kadangi mano dokumentą skenavo.
Po kelių savaičių gavau laišką, kuriame rašoma, kad mano sutartis su pensijų fondu nerasta ir tiek žinių. To ir tikėjausi“, – pasakojo pranešėja.
Tačiau dabar patikrinusi paskyrą „Sodros“ internetiniame puslapyje moteris pastebėjo, kad ji visgi buvo įtraukta į papildomą kaupimą.
„Nustembu – dalyvauju pensijų kaupime 3+1,5 Luminore.
<...> Jokių e-mailų, kad aš pradėjau kaupti, negavau, sutarties jokios per tą laikotarpį negavau. Žodžiu, parašytas laiškas ir įvyksta pora pokalbių su Luminoru, gaunu sutartį, kuri užpildyta ne mano ranka, o paskutiniame lape stovi mano parašas, kurį padėjau „leidžiant tvarkyti mano duomenis“, – socialiniame tinkle dėstė pranešėja.
Gyventoja neslėpė apmaudo, kad dabar pensijų kaupimo nutraukti neįmanoma.
„Suprantu, reikia skaityti, nereikia būt žioplai, bet vis tik net pagalvot negalėjau, kad oficialiai dirbantys banko darbuotojai tokiu būdu „skinasi“ sutartis.
Ką galima padaryti tokioje situacijoje? Ar įmanoma įrodyt, kad buvo pasinaudota mano duomenimis?“ – klausė ji.
Advokatė paaiškino, kada sutartį pavyktų nutraukti
Advokatė Lina Alksnienė naujienų portalui tv3.lt teigė, kad minėtoje situacijoje atsidūrusi pranešėja turėtų atidžiai įvertinti, ar tikrai banko atstovo pateiktoje sutartyje buvo padėtas jos autentiškas ar bent jau panašus parašas.
„Taip pat ji turėtų įsivertinti, ar ji pasirašė panašiai atrodančiame dokumente, o galbūt tas dokumentas tuo metu, kai jį pasirašinėjo, atrodė visiškai kitaip“, – kalbėjo pašnekovė.
Jei visgi paaiškėtų, kad pateiktas dokumentas arba parašas atrodė visiškai kitaip, pasak advokatės, tokiu atveju būtų galima įtarti, kad pasirašytas dokumentas buvo suklastotas, t.y. neautentiškas.
„Atsidūrus tokioje situacijoje, vertėtų kreiptis į policijos įstaigą ir pateikti pareiškimą, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo dokumento suklastojimo. Jeigu būtų nuspręsta pradėti ikiteisminį tyrimą, jo metu būtų galima surinkti reikalingus įrodymus.
Tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad tas dokumentas suklastotas, tą padariusiam asmeniui būtų galima taikyti baudžiamąją atsakomybę ir atsirastų pagrindas sutartį pripažinti negaliojančiai“, – kalbėjo L. Alksnienė.
Advokatė sako, kad jeigu moteris atpažįsta dokumentą ir savo parašą (o tuo metu pateiktą sutartį suvokė kaip sutikimą dėl asmens duomenų tvarkymo, bet ne sutartį dėl pensijų kaupimo), tokiu atveju ji galėtų kreiptis į teismą civiline tvarka dėl tokio dokumento pripažinimo negaliojančiu.
„Visgi, įvertinus asmens pateiktos istorijos aplinkybes, man susidaro įspūdis, kad pranešėja savo suklydimą grindžia tuo, kad norėjo pasirašyti sutikimą dėl duomenų tvarkymo, tačiau ji pasirašė sutikimą dėl įtraukimo į pensijų kaupimą, nors pasirašomo dokumento net neskaitė..
Atsižvelgiant į tai, kad moteris pripažįsta dokumento, kurį pasirašė neskaičiusi, jeigu ji bandytų kreiptis į teismą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu dėl suklydimo, manau, kad yra mažai šansų, jog toks ieškinys būtų tenkintas“, – svarstė L. Alksnienė.
Teisės žinovė taip pat atkreipia dėmesį, kad įprastai suklydimu yra laikomas neteisingas sudaromo sandorio suvokimas.
„Kitaip tariant, suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti tam tikrą sandorį. Ir tas suklydimas turi būti ne bet koks, t.y. turi būti suklystama dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias, jeigu jis būtų teisingai suvokęs, tai ir sandorio nebūtų sudaręs.
<…> Tik konstatavus esminį suklydimą, tokį sandorį galima pripažinti negaliojančiu“, – paaiškino advokatė.
Teismas, vertindamas, ar asmuo suklydo, ar ne, pirmiausiai, pasak jos, taikytų protingumo kriterijų, t.y. atsižvelgtų į tos moters elgesį, vertinant per apdairaus, atidaus žmogaus prizmę tokiomis pačiomis aplinkybėmis.
„Kiekvienas asmuo privalo rūpintis savo teisėmis ir pareigomis, todėl, prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Tai reiškia, kad asmuo, padėdamas savo parašą, visada privalo elgtis atidžiai ir apdairiai, perskaityti tekstą, kurį pasirašo.
O jeigu nėra suprantama, koks dokumentas pasirašomas, vertėtų kreiptis į teisininką ar į kitą asmenį, kad tekstas būtų išaiškintas. Dabartinė situacija kelia pagrįstų abejonių, ar asmuo negalėjo suvokti to, ką pasirašė.
Be abejo, teismo metu būtų įvertinama, koks yra moters amžius, išsilavinimas, sandorių sudarymo patirtis, veiksnumas, ar nėra apribojimų, o galbūt ji tik ribotai veiksni“, – kalbėjo advokatė L. Alksnienė.
Nesant tokių išskirtinių aplinkybių, kurios galėjo sutrukdyti tinkamai išreikšti valią, teisininkės teigimu, argumentas, kad asmuo galvojo, jog pasirašo viename dokumente, o pasirašė kitame (kuris galimai net nebuvo perskaitytas), tai nebus laikoma suklydimu.
Kitaip tariant, tikėtina, kad teismas pripažins, jog asmuo turėjo galimybę suprasti, kokį sandorį sudaro, tačiau šia savo teise dėl galimo neapdairumo ar neatidumo nepasinaudojo.
L. Alksnienė svarsto, kad jeigu moteris būtų bent jau perskaičiusi sutartį, tokiu atveju atsirastų galimybė bandyti įrodyti savo tiesą, kad asmuo buvo suklaidintas. Bet jei dokumentas nebuvo perskaitytas, tokia situacija, advokatės vertinimu, rodo asmens didelį neatsargumą.
„Galbūt būtų galima mąstyti apie kreipimąsi į teismą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kitu pagrindu.
Pavyzdžiui, jeigu buvo tokios aplinkybės, kad moteris to sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad ji negalėjo suprasti savo veiksmų ar jų valdyti, arba prieš ją sandorio metu buvo naudojama apgaulė, smurtas ar grasinimai, arba jeigu tuo metu buvo susidėjusios kitos sunkios aplinkybės. Jas įrodžius, atsirastų pagrindas pripažinti tokį sandorį negaliojančiu“, – kalbėjo L. Alksnienė.
Be to, advokatė primena, kad apgaule yra laikomas kito asmens nutylėjimas apie svarbias aplinkybes, kurias, jeigu ji būtų žinojusi, tikrai tokio sandorio nesudarytų.
„Taip pat apgaule yra laikomi kitos šalies aktyvūs veiksmai, siekiant asmenį suklaidinti. Visgi minėtu atveju kyla didelių abejonių, kad galimai buvo naudojama apgaulė.
Kitaip dėliotųsi situacija tada, jeigu, pavyzdžiui, pranešėja būtų paprašiusi paskaityti tekstą, susipažinti su dokumente pateikiama informacija, o po to toks tekstas būtų pakeistas kitu. Minimu atveju galbūt vėl atsirastų galimybė įrodyti tam tikrą apgaulės elementą“, – apibendrino advokatė L. Alksnienė.
Pripažino, kad skundas buvo gautas
„Luminor“ banko Lietuvoje komunikacijos projektų vadovė Severa Augusta Lukošaitytė naujienų portalui tv3.lt komentavo, kad minėta situacija yra žinoma, tačiau daugiau detalių neįvardijo.
„Minimas atvejis mums yra žinomas bei vienetinis, ir dirbame, kad išspręstume iškilusią problemą“, – teigė ji.
Banko atstovė taip pat atkreipė dėmesį, kad prekybos centruose kredito įstaiga turi įrengusi mobilias klientų aptarnavimo saleles, kurios skirtos konsultacijoms apie kaupimą II pakopos pensijų fonduose.
„Tokia „Luminor“ praktika yra įprasta visose Baltijos šalyse.
Aptarnavimo salelių tikslas yra padėti susidomėjusiems gauti daugiau informacijos apie kaupimo II pakopos pensijų fonduose aktualijas ir siūlomus „Luminor“ II pakopos pensijų fondus“, – paaiškino ji.
Ruošiasi keisti tvarką dėl papildomo kaupimo pensijai
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad ketvirtadienį Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pristatė pasiūlymus, kaip būtų galima nutraukti pensijos kaupimą ir kiek iki nutraukimo sukauptų pinigų būtų galima atsiimti.
Norint lėšas atsiimti iki pensinio amžiaus, gyventojų pajamų mokestis (GPM) būtų taikomas tik tiems gyventojams, kuriems iki šio amžiaus liko mažiau nei 5 metai ir kurie turi sukaupę iki vieno anuiteto siekiančias sumas, taip pat, pagal šalies vadovo siūlymą, norintiesiems vieną kartą bet kuriuo metu atsiimti iki 25 proc. sukaupto turto.
GPM būtų netaikomas, kai visas sukauptas lėšas nori išsiimti 70–100 proc. dalyvumo netekę gyventojai, turintieji sunkią ligą, įtrauktą į Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) sudarytą sąrašą, ar nustatytą paliatyvios pagalbos poreikį.
Taip pat kaupiantiesiems siūloma nustatyti 12 mėn. langą su galimybe pasitraukti, įsigijant papildomus pensijų apskaitos vienetus.
Sulaukus senatvės, išmokos nebūtų apmokestinamos, be to, privalomo anuiteto minimali riba būtų didinama iki 10 proc., o maksimali riba nustatyta ties 50 proc. vidutinės senatvės pensijos.
Siekiant sutaupyti, taip pat siūloma atsisakyti 1,5 proc. vidutinio darbo užmokesčio (VDU) siekiančio valstybės įnašo prie kaupimo, jį keičiant pigiau kainuosiančia GPM lengvata pačioms įmokoms. Lengvatos lubos siektų šiuo metu iš valstybės biudžeto mokamos paskatos kaupti dydį, t.y. 365 eurų per metus.
Įstatymų pataisų projektus žadama pateikti jau kovo mėnesį.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
