Praėjusią savaitę Lietuvos bankas (LB) paskelbė sensacingą žinią. Pasirodo, mokestinių atidėjimų pavidalu Skandinavijos bankai mūsų šalyje yra įšaldę net 398,2 mln. litų. Tačiau sulaukti atplaukiant į mūsų valstybės biudžetą nusavintų šimtų milijonų greičiausiai yra nerealu. Juk, anot finansų analitiko Stasio Jakeliūno, ar Lietuvos biudžetas pasipildys beveik pusę milijardo siekiančia suma, pirmiausia priklausys nuo pačių skandinavų bankų.
Šiemet Vyriausybė užsibrėžė ambicingą planą – iš šešėlinio verslo atimti 1 mlrd. litų. Oponentai šį planą vadina nieko bendra su realybe neturinčiais svaičiojimais. Tačiau jei valdantieji pažado neįvykdys, neatmetama, kad teks peržiūrėti valstybės biudžeto 2011 metų pajamų surinkimo planą, karpyti išlaidas kai kurioms, net ir socialiai jautrioms sritims.
Tačiau kažkodėl valdžia net neužsimena apie dar vieną rezervą. Apie tuos beveik keturis šimtus milijonų litų, kuriuos LB yra įvardijęs kaip bankų mokestinius atidėjimus. Vis dėlto Lietuvoje veikiantys skandinavų bankai – ne šešėlis, kurį sugaudyti kartais yra tas pat, kas surasti juodą katę tamsiame kambaryje. Juk finansinės institucijos iš Skandinavijos, kaip teigia jos pačios, veikia skaidriai ir sąžiningai.
Skandinavijos bankų savivalė
Iš kur atsirado net 398,2 mln. litų siekiantys mokestiniai atidėjimai? Savo praeitos savaitės pranešime LB to plačiau neaiškina. Tačiau finansų analitikas Vladimiras Trukšinas jų atsiradimo mechanizmą yra atskleidęs jau maždaug prie metus.
Vos prasidėjus sunkmečiui skandinavų bankai žaibiškai puolė formuoti specialiuosius atidėjinius blogoms paskoloms dengti. Kaip skelbiama oficialioje LB ataskaitoje, 2009–aisiais dėl specialiųjų atidėjinių bankai patyrė 3,7 mlrd. litų, pernai – 271 mln. nuostolių. Bendras specialiųjų atidėjinių dydis, LB duomenimis, 2011 metų sausio 1–ąją sudarė net 5 mlrd. litų.
V.Trukšinas atvirai kalbėjo, kad specialieji atidėjiniai yra tas pat bankų pelnas, tik „padėtas į atskirą stalčių ir šitaip dirbtinai paverstas nuostoliu". Toks pinigų atidėjimas turėjo savo logiką – ekonominiu požiūriu pačiu sunkiausiu Lietuvai metu Skandinavijos bankai į mūsų biudžetą nemokėjo pelno mokesčio. Dabar aiškėja ir kokia tai buvo suma.
Mokestines prievoles nuslėps?
Kiek kitaip specialiuosius atidėjinius vertina kitas finansų analitikas S.Jakeliūnas. Jo tvirtinimu, bankų pelno ir atidėjinių rodiklis nėra tapatūs dydžiai.
„Jeigu paskola bus iš tikrųjų negrąžinta arba bankas vertina, kad jos grąžinimo tikimybė siekia penkiasdešimt procentų, tada tas atidėjinys gali būti ir pagrįstas. Kita vertus, kai skandinavai formuoja atidėjinius, tai taikoma bendram paskolų portfeliui. Tada imama vertinti ne tik kliento, bet – kažkodėl – ir visos Lietuvos ekonomikos rizika! Tokiu atveju iš tiesų po atidėjiniais paslepiamas ateities pelnas. Kitaip tariant, ateityje, kai tie atidėjiniai bus atkuriami, galbūt iš jų bus galima gauti pelną. Šitaip, neslėpsiu, sudaromos sąlygos manevrui, o gal net ir ištisoms manipuliacijoms, – kalbėdamas su Respublikos“ žurnalistu neslėpė S.Jakeliūnas.
Finansų analitiko žodžius patvirtina ir LB turima statistika. Mūsų centrinio banko duomenimis, šiandien Lietuvoje blogų paskolų, kai eilinę jų įmoką vėluojama mokėti 60 dienų, tėra 3 proc. Pagal Lietuvos bankų asociacijos pateiktą statistiką, 2010–ųjų lapkričio mėnesį bankai buvo išdavę 60 mlrd. litų paskolų. Vadinasi, blogoms paskoloms padengti užtektų ir 1,8 mlrd. litų specialiųjų atidėjinių. Bet jų buvo suformuota beveik triskart daugiau.
Niekas nežino, kada specialieji atidėjiniai bus pradėti grąžinti į pelno stalčių, iš kurio jie buvo paimti. Dar daugiau, abejojama, ar apskritai ateis toks laikas, kai jie bus grąžinti. „Respublikos„ paklaustas, ar negali atsitikti taip, kad skandinavų bankai paprasčiausiai nuslėps pelną, kuris atsiras atkūrus atidėjinius, S.Jakeliūnas atsakė štai ką: „Teoriškai visaip gali atsitikti. Viskas priklausys nuo skandinavų bankų strategijos ir nuo to, kokia bus Lietuvos banko pozicija“.
Lietuvos bankas stoja mūru
Bet – jokiais būdais ne už mūsų šalies piliečius ar įmones. Savo atsakymuose „Respublikai" Lietuvos bankas atvirai užtarė negražiomis manipuliacijomis įtariamus Skandinavijos bankus.
Tai, kad skandinavų bankai nesislėpdami manipuliuoja mūsų šalies rizika, dirbtinai didindami specialiuosius atidėjinius ir nemokėdami pelno mokesčio, Lietuvos bankui yra visiškai normalu. „Neturime pagrindo teigti, kad bankų apskaičiuotas paskolų nuvertėjimas yra nerealus. Juolab tarptautinės audito kompanijos, audituodamos bankų finansines ataskaitas, nėra nustačiusios, kad paskolos vertinamos neteisingai. Kita vertus, konservatyvesnis paskolų portfelio vertinimas sudaro prielaidas bankams turėti didesnę kapitalo bazę ir užtikrinti jų veiklos saugumą, – savo atsakyme „Respublikai“ teigė Lietuvos banko atstovas Mindaugas Milieška.
Lietuvos bankas neprisiima ir pareigos kontroliuoti, ar sąžiningai bus atkuriami specialieji atidėjiniai ir ar jiems virtus pelnu į valstybės biudžetą bus sumokėtas pelno mokestis. “Reikėtų atkreipti dėmesį, kad Lietuvos bankas nereglamentuoja mokestinės apskaitos klausimų (mokestinė apskaita skiriasi nuo finansinės apskaitos), tai yra Finansų ministerijos prerogatyva, o bankų mokamus mokesčius administruoja ir jų apskaičiavimo teisingumą tikrina mokesčių administratoriaus funkciją vykdanti Valstybinė mokesčių inspekcija", – nuo savo paties atstovaujamo banko ugnį iš anksto nukreipė M.Milieška.
