Portalo tv3.lt skaitytoja Rima pasakojo, kad geriausiai draugei šiemet nusprendė padovanoti jos mėgstamiausius kvepalus.
„Tiksliai žinojau, kokie jai patinka, tad nė neabejojau, kad dovana jau patiks. Dovaną ruošiausi pirkti internetinėje parduotuvėje. Tačiau suvedus kvepalų pavadinimą paieškos langelyje buvau nukreipta ne į internetinę parduotuvę, bet į socialinio tinklo grupę. Čia viena mergina pardavinėjo kvepalus beveik perpus pigiau. Ji rašė, kad turi du vienodus buteliukus, tad vieną parduoda.
Paprašiau, kad ji atsiųstų kvepalų nuotrauką. Pardavėja atsiuntė tik nuorodą iš elektroninė parduotuvės ir sakė, kad jos turimi kvepalai lygiai tokie patys, supakuoti dėžutėje ir ji jos nenori ardyti“, – pasakojo moteris.
Rima tikino, kad susižavėjusi mažesne kaina, kvepalus užsisakė.
„Tačiau vos juos gavusi supratau, kad įsigijau klastotę. Dėžutė buvo panaši į originalią, tačiau ne tokia pati. Kvepalų buteliukas taip pat atrodė kitaip. Parašiau pardavėjai, tačiau jokio atsakymo negavau.
Mane apgavo. Kitą dieną nuėjau į normalią parduotuvę ir nusipirkau originalius kvepalus. Tad bandžiau sutaupyti, o išleidau dar daugiau nei norėjau“, – sakė moteris.
Kita vilnietė Gintarė pasakojo, kad dažnai mato kvepalų platintojų skelbimus, kai kurie jų turi susikūrę ir internetinės parduotuves.
„Tokie pardavėjai skelbia, kad parduoda originalius kvepalus, tačiau išpilstytus į paprastus buteliukus. Keletą kartų esu įsigijusi tokius kvepalus. Tačiau nors jų kvapas ir panašus į originalių kvepalų, tačiau labai greitai išgaruoja. Tokius kvepalus tenka purkštis kelis kartus per dieną.
Tie pardavėjai tikrai meluoja, ne tik buteliukas, bet ir patys kvepalai yra neoriginalūs“, – pasakojo Gintarė.
Pardavinėjantiems klastotes baudos
Lietuvos muitinė atlieka intelektinės nuosavybės teisių apsaugos užtikrinimą prekėms, importuojamoms iš trečiųjų šalių į Lietuvą.
„Muitinės pareigūnai atlieka prekių gabenamų iš trečiųjų šalių muitinį tikrinimą, kurio metu kilus įtarimui, kad prekės gali būti pagamintos pažeidžiant intelektinės nuosavybės teises, jos yra sulaikomos.
Siekiant nustatyti, ar prekės pagamintos pažeidžiant intelektinės nuosavybės teises, apie prekių sulaikymą informuojamas intelektinės nuosavybės teisių savininkas, kuris įvertinęs pateiktų prekių nuotraukas ar pačių prekių pavyzdžius, pateikia išvadą dėl šių prekių originalumo. Jei nustatoma, kad prekės yra pagamintos pažeidžiant intelektinės nuosavybės teises, tokios prekės yra sunaikinamos“, – komentavo muitinė.
Pasak jos komentaro, nustačius, kad svetimu prekių ženklu neteisėtai pažymėtos prekės laikomos ar gabenamos komerciniais tikslais, asmeniui surašomas administracinių nusižengimų protokolas ir skiriama bauda nuo 280 eurų iki 600 eurų.
„Prekės, kilus įtarimų, kad jos gali būti pagamintos pažeidžiant intelektinės nuosavybės teises, sulaikomos beveik kiekvieną dieną. Prekių pobūdis labai įvairus, tarp jų taip pat yra ir kosmetikos gaminių. Neoriginalūs kosmetikos gaminiai dažniausiai gabenami iš Rusijos, Baltarusijos, Kinijos ir Turkijos“, – teigė muitinė.
Gali prašyti grąžinti pinigus
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) teigė, kad kartais sulaukia vartotojų skundų dėl įsigytų neoriginalių prekių (padirbinių). Pasak tarnybos, dažniausiai vartotojai skundžiasi dėl nepakankamo kvepalų intensyvumo.
„Paprastai klastotes vartotojai įsigyja iš fizinių asmenų, vykdančių prekybą socialiniuose tinkluose. Atkreipiame dėmesį, kad prekybą neoriginaliomis prekėmis (padirbiniais) tiria policija.
Ginčus dėl prekių , taip pat ir kvepalų kokybės, nagrinėja VVTAT. Vartotojas, kuriam buvo parduota nekokybiška prekė turi teisę reikalauti iš pardavėjo nemokamai pašalinti daikto trūkumus, pataisyti daiktą arba reikalauti iš pardavėjo nemokamai pakeisti netinkamos kokybės daiktą tinkamos kokybės daiktu. Pirkėjas gali reikalauti iš pardavėjo atitinkamai sumažinti kainą ar vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti sugrąžinti sumokėtą kainą. Tačiau vartotojas neturi teisės nutraukti sutarties, jeigu daikto trūkumas yra mažareikšmis. Tokiu atveju pirmiausia vartotojui reikėtų kreiptis į pardavėją ir išdėstyti savo pasirinktą reikalavimą“, – komentavo VVTAT.
Anot tarnybos, pirkėjams būtina turėti kasos aparato kvitą ar kitą prekės pirkimą–pardavimą patvirtinantį dokumentą.
„Pardavėjo pareiga – atsakyti vartotojui į jo raštu pateiktą prašymą per 14 kalendorinių dienų nuo raštiško kreipimosi į pardavėją. Jeigu vartotojui nėra pateikiamas atsakymas, arba pardavėjo atsakymas vartotojo netenkina, vartotojas turi teisę kreiptis į VVTAT dėl ginčo sprendimo alternatyvia (ne teismo) ginčų nagrinėjimo tvarka“, – aiškino VVTAT.
