Baltarusijai oficialiai devalvavus rublį, galimus nuostolius skaičiuoja ir Lietuvos verslininkai.Vieni prognozuoja toliau smuksiant pardavimus į šią valstybę, o kiti neatmeta, kad teks uždaryti ten veikiančias gamyklas. Treti mano, kad baltarusių problemos jiems turės menkos įtakos.
Finansų suirutė Baltarusijoje įsisuka vis smarkiau. Šios šalies centriniam bankui oficialiai devalvavus Baltarusijos rublį, Jungtinių Valstijų doleris vietinės valiutos atžvilgiu iškart pabrango daugiau kaip pusantro karto. Panašiai pabrango euras ir kitos valiutos.
Nors rinkoje Baltarusijos rublis jau anksčiau pardavinėtas dar pigiau, toks oficialus rublio nuvertinimas darkart patvirtino, kad kaimyninės valstybės finansinė padėtis dramatiška. Baltarusijos rublio nuvertėjimas smogia ne tik vietos gyventojams, bet ir Lietuvos įmonėms.
Pabrangus užsienio valiutai kone savaime pašoka lietuviškų ir kitų įvežtinių prekių kaina Baltarusijos parduotuvių lentynose. Todėl prekės tampa sunkiau įperkamos ir sunkiau gali konkuruoti su vietos gamintojais.
Smunkačius pardavimus savo kailiu jau patiria krabų lazdeles ir kitą produkciją į Baltarusiją eksportuojanti „Vičiūnų grupė“.
„Iki oficialaus paskelbimo jau buvo [pardavimai] sumažėję daugiau nei du kartus. Manome, kad dar daugiau sumažės, bet dėl to nepergyvename, mūsų pagrindinis tikslas – išlikti lentynose. Nes išeiti ir neprarasti gali greitai, bet sugrįžti kainuotų brangiau“, – sako „Vičiūnų“ įmonių grupės valdybos pirmininkas Visvaldas Matijošaitis.
Devalvacija kerta ir toms Lietuvos įmonėms, kurios Baltarusijoje investavo į gamyklas. Bendrovė „Audėjas“ turi gamyklą Gardine, tačiau nuvertėjus Baltarusijos rubliui gerokai brangsta įvežtinės žaliavos, todėl smukus įmonės konkurencingumui svarstoma šios gamyklos veiklą nutraukti.
„Jeigu pirks tokia kaina mūsų audinių pirkėjai – daugiausiai baldininkai, kadangi mes baldams gaminame, tai viskas gerai. Bet jeigu sakys, kad per brangu... O kur jie galės gauti pigiau? Aišku, čia daug neaiškumų, bet mes linkę uždaryti“, – teigia „Audėjo“ generalinis direktorius Jonas Karčiauskas.
Baltarusijos valiutos bėdos veikia ir Lietuvos prekybininkus. Pastaruoju metu baltarusiai vis dažniau vykdavo į Lietuvą apsipirkti.
„Lūžis įvyko balandžio mėnesį. Lyginant kovą su balandžiu, balandį buvo perpus mažiau tiek pačių žmonių, tiek apyvartos“, – sako Česlovas Urbonavičius, „Vilniaus Akropolio“ valdytojas.
Ypač daug su baltarusiais bendradarbiauja Klaipėdos jūrų uoste veikiančios krovos kompanijos. Skaičiuojama, kad baltarusiai už traktorių, trąšų ir kitos produkcijos gabenimą per metus uosto įmonėms atseikėja kone 200 milijonų litų. Tačiau tikimasi, kad devalvacija šio verslo nepaveiks.
„Atsiskaitymai uoste yra nesutrikę, nemanau, kad tų sutrikimų turėtų būti. Juolab kad mūsų kontraktai yra valiuta ir atsiskaitymai – irgi valiuta“, – teigia Aloyzas Kuzmarskis, Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas.
Vis dėlto ekspertai ir kai kurie Lietuvos valdžios pareigūnai teigia, kad Baltarusijos sprendimas devalvuoti valiutą suteiks bent šiek tiek aiškumo, kas darosi kaimyninės valstybės finanuose. Mat iki šiol jo labai trūko.
