Minskas pernai liepą paskelbė ir šiemet sausį išplėtė sąrašą šalyje veikiančių užsienio kapitalo įmonių, kurioms uždrausta parduoti savo turtą, o savininkams draudžiama perleisti akcijas. Į sąrašą įtrauktos 1849 įmonės, iš jų kelis šimtus kontroliuoja arba dalį akcijų turi Lietuvos bendrovės bei gyventojai.
Advokatų kontoros „Cobalt“ partneris Rimantas Simaitis BNS sako, kad Baltarusijoje investavusios Lietuvos įmonės ieškodamos išeities kreipiasi pagalbos į teisininkus.
„Įmonių neminėsiu, bet kreipiasi ir ieško atsakymų, ką daryti tokioje situacijoje, ar įmanoma pasitraukti, kaip pasitraukti, kaip elgtis. Tiems asmenims, kam pagalba reikalinga, pagalba yra teikiama“, – BNS sakė R. Simaitis.
Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas sako, kad tai pačių investuotojų reikalas, jie turi prisiimti visą riziką, o valstybė į šį procesą įsitraukti neturėtų.
Tarp lietuviško kapitalo įmonių, kurioms Minskas taiko ribojimus, yra VMG grupė, „Arginta“, „Umega“, „Kauno grūdai“, „Rivona“, SBA grupė, „Hanner“, „Modus grupė“ ir kitos. Tačiau verslininkai vengia šios temos ir viešai savo padėties bei likimo Baltarusijoje komentuoti nenori.
Susikūrė sau palankias priemones
Pasak R. Simaičio, ne tik Baltarusijos, bet Rusijos institucijos savo teisėje yra sukūrusios daug priemonių, kurias galima panaudoti prieš verslus iš „nedraugiškų valstybių“.
„Pretekstai, kokių pretenzijų, kokių veiksmų gali imtis valdžios institucijos, tiek Baltarusijoje, tiek Rusijoje užsienio valdomų ar valdytų verslų ar jų savininkų atžvilgiu būna įvairūs, instrumentų prisikūrę teisinėse sistemose turi labai įvairių ir daug. Yra naujų instrumentų, specifiškai sukurtų įmonėms iš „nedraugiškų valstybių“, kaip jie patys įsivardija savo teisės aktuose, ką su jomis daryti“, – BNS kalbėjo R. Simaitis.
M. Dubnikovas sako, kad prisidengiant teisės aktais užsienio investuotojai gali būti spaudžiami trauktis paliekant verslą.
„Galbūt yra teisininkai, kurie kažkaip rastų būdą pasitraukti iš tos šalies, jeigu tai yra apribota. Nėra kitos išeities, nes kitu atveju gresia verslo uždarymas arba jo palikimas ten. Tai gali būti ir toks tikslas: prispaudus užsienio, tame tarpe ir Lietuvos investuotoją iki tokio lygio, kad jis negali vykdyti veiklos ir pasitraukti, galbūt tas verslas kažkam liktų Baltarusijoje“, – BNS sakė M. Dubnikovas.
Anot jo, tai gali būti ir kerštas už tarptautines sankcijas: „Baltarusija matydama sankcijas ir visus kitus dalykus taip pat kelia savo nepatogumus užsienio investuotojams“.
Teisininkas sako, kad viena tokių priemonių, naudojamų Baltarusijoje – šių metų pradžioje sukurta galimybė užsienio kapitalo įmonių valdymą perimti laikinajam administratoriui.
„Yra šių metų sausio 3 dienos įstatymas priimtas. Pagal tą įstatymą vykdomieji komitetai, kurie yra mūsų savivaldybių atitikmuo, turi teisę į įmonę su užsienio kapitalu, atliekančia ekonomiškai nepagrįstus sprendimus, pavyzdžiui, – stabdyti veiklą, daryti žalą įmonei ar atlikti kitus veiksmus – atsiųsti laikinąjį administratorių, o jeigu tokį atsiunčia, tai įmonės, vadovo ir kitų pagrindinių valdymo organų kompetencija pasibaigia ir įmonė tokiu būdu gali būti atiduota administravimui 18 mėnesių“, – sakė R. Simaitis.
Jo duomenimis, Baltarusijoje administratorius kol kas nepaskirtas nė vienai lietuviško kapitalo įmonei.
„Mūsų duomenimis, su tuo įmonės dar nesusidūrė, bet ten jau viskas paruošta, kad tokius veiksmus valdžios institucijos galėtų daryti“, – teigė R. Simaitis.
Anot jo, laikinasis administratorius būtų švelniausia priemonė.
„Tai švelniausia priemonė, kuri reiškia, kad prarandama bet kokia įmonės kontrolė. Gali priimti kokius nori sprendimus, bet realiai įmonė jau bus valdoma ir veiks Baltarusijoje ar Rusijoje be tavo kaip verslininko dalyvavimo“, – sakė R. Simaitis.
M. Dubnikovas tokias priemones vadina ekonominiu karu, kuriuo siekiama kuo labiau pakenkti Vakarų verslininkams.
„Tai yra karas – ekonominis, moralinis karas prieš Vakarų pasaulį, ir konvencinis, kruvinas karas prieš Ukrainą. Natūralu, kad tos šalys iš vienos pusės bando sukelti kuo daugiau skausmo Vakarų pasaulio verslininkams, jų pinigams, investicijoms ir ta kaina yra dvejopa: jie gali kelti bylas, suimti administraciją, ypač jeigu ji yra iš užsienio, tai tokia rizika egzistuoja“, – sakė M. Dubnikovas.
Norinčiai pasitraukti Suomijos įmonei skirta 12 mln. eurų bauda
Baltarusijos portalas „Tochka“ vasario 20-ąją pranešė, kad Suomijos alaus gamintojo „Olvi“ šioje šalyje valdomai bendrovei „Lidskoje Pivo“ skirta 35,8 mln. Baltarusijos rublių (apie 12 mln. eurų) bauda už Valstybės kontrolės komiteto atlikto patikrinimo metu nustatytus pažeidimus.
R. Simaičio manymu, tai gali būti būti dar vienas vietinės valdžios įrankis – griežta sankcija už veiksmus, kurie atrandami nagrinėjant įmonių veiklą praeityje.
„Yra tokių priemonių, kad atrandama tam tikrų pažeidimų, padarytų įmonės veiklose: mokestinių, reguliacinių, kitokių pažeidimų. Čia tas atvejis, kai taikomos sankcijos įžvelgus įmonės veikloje tam tikrus pažeidimus praeityje“, – kalbėjo teisininkas.
Pernai rugpjūtį „Olvi“ pranešė, kad traukiasi iš Baltarusijos ir parduos joje esantį turtą. „Tochka“ skelbia, kad jo pardavimas greičiausiai neįvyks, nes Baltarusija lapkritį įtraukė „Lidskoje Pivo“ į sąrašą įmonių, kurių turtiniai sandoriai ribojami.
Anot R. Simaičio, panašiai Baltarusijoje gali būti nubausta daugiau užsienio kapitalo įmonių.
„Tai nėra vienintelis užsienio kapitalo subjektas, kuris susilaukia. Įvairūs pagrindai yra nurodomi, finansinės sankcijos arba reikalavimai mokėti tam tikras sumas, pagal turimus duomenis, tai yra šiek tiek susiję su kapitalo kilme, bent jau tiek mes turime informacijos“, – BNS sakė jis.
Suomijos įmonė sprendimą apskundė teismui. R. Simaitis teigia, kad taip elgiasi ir kitos nubaustos bendrovės: „Pagal mūsų duomenis, didelė dalis įmonių su tuo nesutinka, nes tai yra tokia slenkanti, užslėpta nacionalizacija“.
„Tochka“ cituoja „Lidskoje Pivo“ generalinį direktorių Audrių Mikšį: „Bendrovė turi pagrindo prieštarauti“.
R. Simaitis taip pat sako, jog Baltarusija įteisino nacionalizaciją, o savininkai už prarastą turtą tikriausiai nepretenduotų į jokias kompensacijas.
„Baltarusiai priėmė įstatymą dėl nacionalizavimo, paėmimo į valstybės sąskaitą įvairaus turto, įskaitant ir akcijų kontrolę. Ar bus kompensuojama, ar ne, bus sprendžiama, kaip jie įvardija, teisiškumo principo pagalba. Tai yra didelė tikimybė, kad kompensacijų jokių nebus“, – sakė R. Simaitis.
D. Dundulis: turto Baltarusijoje nedovanosime, bet jau nurašėme į nuostolį
Dauguma Lietuvos įmonių, turinčių verslą Baltarusijoje, nenorėjo komentuoti, kokių nepatogumų joms sukelia naujausi suvaržymai, nes tai esą „jautri tema“.
Sąraše yra ir verslininko Dainiaus Dundulio kontroliuojama didmeninės prekybos, maisto produktų gamybos, logistikos bei nekilnojamo turto nuomos įmonė „Rivona“, valdanti prekybos centro pastatą Oršoje.
Pasak D. Dundulio, šio turto parduoti nepavyksta, tačiau jis jo tikrai niekam nedovanos, o jeigu jis bus nacionalizuotas – su nuostoliais bus susitaikyta.
„Mes norėjome pasitraukti jau neatsimenu prieš kiek metų, bet iki visų tų įvykių. Dvi parduotuves pardavėme tuo metu, o trečios nesugebėjome – neradome pirkėjo. Mielai parduotume ir šiandien, bet yra tik toks variantas, kad galime ją padovanoti. Visgi priėmėme sprendimą, kad nedovanosime, o jeigu nacionalizuos, tai nacionalizuos: rezultatas finansinis bus tas pats“, – BNS sakė D. Dundulis.
Verslininkas sako, kad parduotuvė jau nurašyta į nuostolius: „Savo balanse mes esame nurašę ir susitaikę su tuo likimu. Aktyvios veiklos ten nevykdome iš viso, yra tik nekilnojamasis turtas Oršoje“.
Anot D. Dundulio, galimus finansinius nuostolius šiuo metu sunku apskaičiuoti: „Yra 2,5 tūkst. kvadratinių metrų ploto parduotuvė, žiūrint, kiek tą kvadratą vertinti“.
Verslininkas teigė nejaučiantis jokio poveikio dėl to, kad bendrovė įtraukta į investuotojų iš „nedraugiškų šalių“ sąrašą.
„Tris metus jau garantuotai nebuvau, o gal keturis Baltarusijoje. Yra ten direktorius, bet nestipriai kontaktuojame. Niekaip nejaučiu, kad esu įtrauktas į tą sąrašą, išskyrus iš Lietuvos viešosios erdvės“, – sakė D. Dundulis.
Žemės ūkio ir maisto gamybos grupės „Linas Agro Group“, Baltarusijoje valdančios augalininkystės ir veterinarijos prekių, premiksų ir sėklų bendrovę įmonę „Klm“, finansų direktorius Mažvydas Šileika praėjusią savaitę sakė, kad trauktis iš šios šalies sudėtinga dėl besikeičiančių teisės aktų, o kontroliuojamos bendrovės niekas pirkti nenori.
Anot jo, grupė nekeičia savo strategijos ir toliau ieško būdų, kaip pasitraukti iš Baltarusijos. Grupė „Klm“ kontroliuoja per Jungtinėje Karalystėje registruotą įmonę „Nordic Agro Investment“.
Dubnikovas: verslas privalėjo žinoti riziką
Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas M. Dubnikovas sako, kad organizacija laikosi ankstesnės pozicijos, jog verslu Rusijoje ir Baltarusijoje lietuviai neturėtų užsiimti, tačiau su partneriais diskutuojama, kaip būtų galima padėti šiose šalyse įstrigusiems verslams.
„Oficialios pozicijos nėra, konfederacija iš principo yra prieš verslą Rusijoje ir Baltarusijoje, iš karto po karo pradžios apie tai kalbėjome, sakėme, kad reikia deramai vertinti tas rizikas, kurios atsiranda ir kurios atsiras ateityje. Konfederacijos tikrai tarpusavyje diskutuoja su partneriais, kurie gali padėti, yra mokama ir nemokama pagalba“, – BNS sakė M. Dubnikovas.
Anot jo, šiose šalyse dėl didesnių pelnų investavęs verslas negalėjo nežinoti apie rizikas, todėl normalu, jeigu teks prisiimti ir nuostolius.
„Tas, kas darė verslą Rusijoje ir Baltarusijoje, ypač po 2014 metų, – iki to laiko dar buvo galima teisintis, kad kažkas kažko nežino, bet vėliau eiti į tas šalis ir ten daryti verslą, potencialiai labai tampriai dirbant su vietinės valdžios palaiminimu, visi tas rizikas puikiai žinojo. Kodėl ėjo – didesnių maržų, tai jos dabar realizavosi į didesnius nuostolius. Tai, kas dabar yra ten įstrigę, yra jų reikalas išsikapstyti, arba padėti raktus suprantant, kad tai yra minusas 100 procentų“, – kalbėjo M. Dubnikovas.
Jo manymu, valstybė tokioje situacijoje galėtų padėti tik patarimais, tačiau ne finansine pagalba.
„Iš valstybės pusės galbūt galėtų būti kažkokios gairės, kaip elgtis tokioje situacijoje, bet kad kas nors trauktų už ausų, tai sunku įsivaizduoti, nes tai būtų nesąžininga mokesčių mokėtojų sąskaita – jeigu eini į super rizikingą regioną didesnės maržos, tai turi suprasti, jog gali būti ir pelno, ir nuostolio“, – sakė M. Dubnikovas.
Verslo konfederacijos teigia, kad Baltarusijos suvaržymai užsienio investuotojams yra tarsi įteisinimas rizikų, kurios egzistavo ir praeityje – valdžios institucijų nenuspėjamumas ir grėsmė prarasti verslus: „Tose šalyse tai nieko naujo – tas buvo prieš karą, kai galėjai per naktį likti be savo verslo, tai dabar tam rankos yra atrištos“.
R. Simaitis primena, kad Baltarusijai ar Rusijai apkaltinus užsienio verslininkus Minskas ar Maskva teoriškai turėtų teisę prašyti Tarptautinės kriminalinės policijos organizacija (INTERPOL) pagalbos, o tokiu atveju kiltų sulaikymo užsienio šalyse grėsmė.
Tačiau, M. Dubnikovo manymu, sunkiai tikėtina, kad Lietuvos verslininkai dėl to galėtų būti sulaikyti.
„Manau, kad kiekvienas atvejis čia, vietoje, būtų sprendžiamas individualiai, abejoju, ar Lietuva išduotų Baltarusijai savo pilietį dėl kokių nors menamų kaltinimų“, – kalbėjo M. Dubnikovas.
