Nuo gegužės 1 d. pradėsianti veikti nauja transporto priemonių savininkų apskaitos sistema leis sukurti individualų savininko deklaravimo kodą (SDK).
Pasak Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) Kontrolės departamento specialisto Rolando Puncevičiaus, toks kodas apsaugos pirkėją nuo nesąžiningų automobilių prekeivių, o taip pat užtikrins pardavėjų gaunamų pajamų iš automobilių prekybos apskaitymą bei mokesčių sumokėjimą.
Nepaisant to, viešojoje erdvėje pradėjo sklisti kalbos, kad naujoji tvarka nepasiteisins – teigiama, kad dalies transporto priemonių prekeivių naudojama gudrybė, kuomet pirkimo–pardavimo sutartyje yra deklaruojama fiktyvi automobilio vertė, pardavėjui siekiant išvengti mokesčių, bus pasitelkiama ir toliau.
Nukenčia pirkėjas, bet ne pardavėjas
VMI atstovas R. Puncevičius pasakoja, kad atlikta naudotų transporto priemonių rinkos kontrolė parodė, kad iš viso nesąžiningi pardavėjai per 2018–2020 metų laikotarpį nedeklaravo beveik 5 mln. eurų mokesčių.
Be to, pašnekovas tikina, kad dalies transporto priemonių pardavėjų gudrybė, kuomet deklaracijoje nėra nurodama reali automobilio vertė, inspekcijai yra žinoma. Aiškinama, kad dėl to nukenčia kiekvienas pirkėjas – jam gali tekti sumokėti gyventojų pajamų mokestį (GPM), jeigu šis nusprendžia parduoti automobilį nepraėjus 3 metams nuo pirkimo dienos.
„2018–2020 m. atliekant kontrolės veiksmus šiame sektoriuje, buvo nustatyta apie 4,8 mln. eurų papilomai mokėtinų mokesčių. Sektoriaus analizė rodo, kad neretai nuo nesąžiningų pardavėjų nukenčia ir nuostolius patiria galutinis pirkėjas, kurio saugumą, sandorio skaidrumą bei atsekamumą turi ir užtikrinti ši priemonė.
Dažnai pasitaikanti atvejų kuomet pirkėjas, sudarantis sandorį su pardavėju sutinka pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyti mažesnę automobilio kainą, nei realiai sumokama. Pirkėjui vėliau parduodant tą patį automobilį kitam asmeniui už didesnę kainą, nei ji buvo įrašyta sutartyje pirminio įsigijimo metu, tenka sumokėti 15 proc. GPM nuo neva gauto pelno. Tuo metu pardavėjas nuo mokesčių mokėjimo išsisuka.
Pavyzdžiui, jeigu pirkėjas, įsigyjantis automobilį, sutiko su pardavėju dokumente įrašyti 100 eurų automobilio kainą, o vėliau tas pats pirkėjas, parduodamas minėtą transporto priemonę kitam naudotojui, į sutartį įrašė 5 tūkst. eurų sumą, jam teks sumokėti 735 eurus GPM.
Taip pat nustačius automobilio defektą, pirkėjas netenka garantijos susigrąžinti visos faktiškai sumokėtos sumos, nes neturi įrodymų, kad sumokėjo daugiau, nei įrašyta pirkimo-pardavimo sutartyje“, – aiškino VMI specialistas.
Tikrins turgavietes, internetinius skelbimus, stabdys automobilius kelyje
R. Puncevičius perspėja nesąžiningus prekeivius, kurie pirkimo-pardavimo sutartyje nurodo fiktyvią automobilio vertę, o taip pat ir tuos, kurie nedeklaruos įsigytos transporto priemonės – teigiama, kad patikrinimai vyks ne tik automobilių turgavietėse, bet ir persikels internetinėje erdvėje, taip pat transporto priemonės galės būti tikrinamos jas stabdant kelyje.
„Automobilių pardavėjų patikrinimai bus vykdomi ne tik keliuose, gabenant transporto priemones autovežiais, stabdant pavienes transporto priemones, turgavietėse ir kitose automobilių pardavimo vietose, tačiau ir atliekant transporto priemonių pardavimo skelbimų analizę elektroninėje erdvėje.
Jei asmuo nedeklaruos transporto priemonės nustatyta tvarka, jis negalės jos parduoti. Parduodant transporto priemonę viešo pasiūlymo įsigyti metu bus privaloma skelbti suteiktą galiojantį unikalų motorinės transporto priemonės ar priekabos deklaravimo kodą (SDK)“, – teigė pašnekovas.
Taip pat aiškinama, kad nesąžiningų prekeivių veiklą įdėmiai stebės ir kitos institucijos, o VMI savo ruožtu skyrė papildomą finansavimą tam, kad tyrėjų komanda analizuotų, ar pirkimo-pardavimo sutartyje nurodoma sandorio vertė yra tikslinga.
„Kontrolės veiksmus vykdys policijos, VMI, Muitinės departamento bei Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos, Valstybinės sienos apsaugos inspekcija, Lietuvos transporto saugos administracijos pareigūnai.
Taip pat VMI šiems atvejams tirti skyrė papildomus resursus – subūrė tyrėjų komandą, kuri atliks stebėsenos ir kontrolės veiksmus. Jų metu tyrėjai vertins, ar deklaruota pardavimo sandorio vertė atitinka skelbiamą pardavimo kainą, rinkos kainą – sieks užtikrinti, kad būtų deklaruota tikra kaina“, – pridūrė R. Puncevičius.
Idėją sveikina, bet įžvelgia ir rizikų
Automobilių rinkos ekspertas, žurnalistas Vitoldas Milius, įvertindamas gegužės 1 d. įsigaliosiantį pakeitimą, tikina, kad tokia idėja, nors ir pavėluota, bet sveikintina.
Visgi, pasak pašnekovo, nauji pakeitimai nereiškia, kad nesąžiningi automobilių prekeiviai ateityje neatras spragų įstatyminėje bazėje ir tuo nepasinaudos parduodami automobilius.
„Nesąžiningi naudotų automobilių prekeiviai, žvelgiant istoriškai, visuomet įstatymuose randa „skyles“, o taip pat ir būdų, kaip pro jas pralysti ir nemokėti mokesčių. Manau, kad tam tikrų landų bus randama ir ateityje.
Vertinant naujos sistemos idėją, mano supratimu, ji yra teisinga, nors galbūt ir pavėluota. Tai reikėjo padaryti gerokai anksčiau. Nepaisant to, kiekvienas žingsnis, kuris apsunkina nesąžiningų prekeivių veiklą, yra tikslingas. Naudotų automobilių versle negali būti taip, kad vieni moka mokesčius, o kiti – ne.
Štai Estija taip pat turi tam tikrą savo sistemą – prieš registruojant transporto priemonę, pardavėjai turi nurodyti tikrąją automobilio vertę, už kurią ji buvo įsigyta. Dėl to Estijoje labai stipriai sumažėjo noras ką nors apgaudinėti“, – kalbėjo V. Milius.
Neatmeta automobilių kainų kilimo
Naudoto transporto pardavėjų asociacijos vadovas Vismantas Baršys tikina, kad pamatyti, ar naujoji automobilių registravimo tvarka pasiteisins, galėsime rugsėjo–spalio mėnesį, tačiau, pasak jo, šiuo metu išdėstyti planai leidžia manyti, kad tam tikra dalis pardavėjų bus priversti pasitraukti iš neskaidrios veiklos. Tiesa, siekis sumažinti šešėlį automobilių rinkoje taip pat gali pakoreguoti ir kainas.
Pašnekovas aiškina, kad siekis sumažinti šešėlį automobilių rinkoje taip pat gali pakoreguoti ir kainas.
„Jeigu sistema veiks gerai ir paprastai, tai bus sveikintina, bet, manau, kad iš pradžių susidursime su trikdžiais.
Visgi galbūt daugelis pardavėjų bus patraukti iš šešėlio, o patys pirkėjai dėl to gaus tik geresnį produktą. Aišku, už tai gali tekti daugiau susimokėti. Jeigu anksčiau automobilio pirkėjas transporto priemonę galėjo įsigyti šiek tiek pigiau, tai dabar ji būtų keliais šimtų eurų brangesnė“, – pastebėjo V. Baršys.
Apie galimą automobilių kainų kilimą kalba ir automobilių ekspertas V. Milius, tačiau pašnekovas taip pat pabrėžia, kad dėl to baimintis nereikėtų, kadangi surinkti pinigai iš šešėlio į bendrą valstybės biudžetą reiškia ir geresnį ekonominį pažangumą šalyje.
„Verslo taisyklės orientuojasi į uždarbį, tad jeigu šioje vietoje nesąžiningi automobilių prekeiviai bus užspausti taip, kad privalės būtinai mokėti mokesčius, tai normalu, kad parduodama prekė pabrangs.
Visgi bijoti to nereikia, nes kuo žmonės gyvens geriau bendrąja prasme, tikėtina, kad jie galės sau leisti įsigyti ir naujesnį automobilį. Aš manau, kad Lietuva darosi vis labiau panašesnė į kitas Europos valstybes, kuriose automobilių parkai yra gerokai naujesni. Taip, galbūt naujas pakeitimas transporto priemonių šalyje iškart neatnaujins, tačiau į biudžetą bus įnešti pinigai iš šešėlio, o dėl to mūsų valstybei tikrai nebus blogiau“, – mano pašnekovas.
VMI specialistai primena, kad pagal naujai įsigaliosiančią tvarką pirkėjas ir pardavėjas turės deklaruoti sandorį ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo nuosavybės teisės įgijimo arba perleidimo, o ne Lietuvoje įgytą transporto priemonę ir/ar priekabą – ne vėliau kaip iki šios transporto priemonės įvežimo į Lietuvą.
Taip pat pastebima, kad yra numatytas pereinamasis laikotarpis transporto priemonės deklaracijai, kai transporto priemonės savininkas iki šio įstatymo įsigaliojimo įsivežė transporto priemonę į Lietuvą ar įgijo/perleido nuosavybės teisę į ją ir jos neįregistravo/nepateikė duomenų LR kelių transporto priemonių registrui. Tokiu atveju savininkas privalo deklaruoti transporto priemonę iki 2021 m. liepos 31 d.
VMI atstovų mokestinių patikrinimų metu dėl sandorių, kai nurodama fiktyvi kaina, nesąžiningiems transporto priemonių prekeiviams papildomai bus apskaičiuoti mokesčiai ir skiriama bauda.
Kontroliuojantys pareigūnai, nustatę, kad transporto priemonė nedeklaruota teisės aktų nustatyta tvarka, gali taikyti administracinę atsakomybę. Baudą skirs pažeidimą nustačiusi institucija. Transporto priemonės savininkui už LR saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymą gresia bauda nuo 150 iki 300 eurų. Padarius pakartotinį pažeidimą – nuo 440 iki 600 eurų.
