Austrijos finansų ministrė Maria Fektermano, kad Italija, trečioji pagal dydį euro zonos ekonomika, dėl savo aukštos skolinimosi kainos taip pat gali paprašyti tarptautinės finansinės paramos.
M. Fekter komentarai pabrėžė investuotojų nerimą, kad Europos lyderiai dar toli gražu neišsprendė dvejus su puse metų užsitęsusios skolų krizės. Euro zonos finansų ministrų sprendimą suteikti Ispanijai 100 mlrd. eurų šalies bankų rekapitalizacijai daugelis įvertino kaip dar vieną bandymą užklijuoti pleistrą ant negyjančios žaizdos.
Pirmadienį interviu televizijai M. Fekter sakė, kad euro zonos gelbėjimo lėšų, kurios jau buvo skirtos Graikijai, Portugalijai, Airijai ir dabar Ispanijai, gali nepakakti padėti ir Italijai. Tačiau antradienį M. Fekter siekė sušvelninti savo pastabas ir tikino nenorėjusi pasakyti, kad Italija ketina prašyti pagalbos.
"Italija turi išspręsti ekonominę didelių deficitų ir skolų dilemą, tačiau, turint omenyje aukštą šalies skolinimosi kainą, gali būti, kad paramos prireiks ir jiems", - pirmadienį vakare sakė M. Fekter.
Palūkanos už dešimties metų trukmės Italijos ir Ispanijos vyriausybės obligacijas antradienį ir toliau viršijo 6 proc. ribą, nes sandoris dėl paramos Ispanijai investuotojų nenuramino.
Graikija, Portugalija ir Airija tarptautinės finansinės paramos buvo priverstos prašyti, kai jų skolinimosi kainos viršijo 7 proc. ribą.