Dėl to gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą jiems esą reikia mažinti, kad, jį sumokėjus, pinigų liktų daugiau.
Tai numatoma ketvirtadienį oficialiai paskelbtoje Laisvės partijos rinkimų programoje.
Mažiau turėtų mokėti uždirbantys virš 9,5 tūkst. eurų?
Primename, kad šiuo metu įprastinis GPM tarifas yra 20 proc. Pajamoms, kurios viršija 60 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) šalyje, taikomas 32 proc. GPM tarifas.
Valstybinė mokesčių inspekcija informuoja, kad šiemet 60 VDU yra 114 162 eurai per metus. Vadinasi, didesnį mokesti moka tie, kurie uždirba daugiau kaip 9,5 tūkst. eurų per mėnesį.
Didesnis didesnių pajamų apmokestinimas sėkmingai veikia daugelyje vakarų šalių.
Pavyzdžiui, JAV taikomi penki skirtingi GPM tarifai: nuo 10 proc. mažiausioms pajamoms iki 37 proc. – didžiausioms.
Švedijoje didžiausias GPM tarifas viršija 50 proc. Didesnį mokestį didesnėms pajamoms turi ir Latvija (31 proc.), ir Lenkija (32 proc.).
Vis dėlto Laisvės partijai atrodo, kad daugiausiai uždirbantys Lietuvoje veikiausiai yra skriaudžiami, dėl to mokestį jiems neva reikia sumažinti.
„Sieksime plokščio, visiems gyventojams vienodo GPM tarifo. Šiuo metu nustatytas 32 proc. GPM tarifas aukštas pajamas uždirbantiems asmenims turi neigiamų pasekmių valstybės konkurencingumo politikai, todėl jį panaikinsime“, – rašoma Laisvės partijos rinkimų programoje.
Siūlo dar daugiau skolintis
Partijos programoje nenurodoma, kiek pinigų dėl to nebus surinkta į valstybės biudžetą, iš kurio finansuojama ir socialinė ar sveikatos apsauga, taip pat krašto gynyba.
Tačiau bent jau šiai partija siūlo pinigų skirti dar daugiau, nei bus skiriama artimiausiu metu – iš viso 4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Beje, šiemet krašto apsaugai numatyta 2,75 proc. BVP.
Kaip vieną iš papildomo finansavimo šaltinį savo programoje Laisvės partija nurodo didesnį skolinimąsi. Tačiau kiekvienas žino, kad skolinantis reikia mokėti palūkanas, o kiek tam reikės skirti papildomai, partija vis dėlto nenurodo. Be to, nelabai aišku, iš ko reikės paimti papildomų pinigų pačių paskolų grąžinimui.
Kita vertus laisviečiai programoje nurodo, kad bent 80 mln. eurų nesurenkama dėl taršos mokesčių lengvatų. Jas esą galima būtų panaikinti, tačiau iš to gautų pinigų tikrai neužtektų papildomam gynybos finansavimui.
Negana to, dar didesnį šalies finansų deficitą lemtų programoje numatomas neapmokestinamojo pajamų dydžio sulyginimas su minimaliąja mėnesine alga, papildomos mokestinės lengvatos verslui ir verslininkams, taip pat didesnes kompensacines išmokas tėvams, auginantiems vaikus.
