Antradienį Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) patvirtino gamtinių dujų kainas vartotojams antram pusmečiui.
Taigi nuo liepos maistui ruošti naudojamos dujos (vartotojų I grupė) kainuos 1,36 euro už kubinį metrą (dabar – 1,40 euro), šildantiems namus (II gr.) kaina mažėja 5 centais iki 87 centų už kubą, o suvartojantiesiems daugiausia (III gr.) – 5 centais iki 83 centų už kubinį metrą.
Kas mėnesį mokama pastovioji dujų tarifo dalis nesikeičia: I gr. jis bus 56 centai, o antrai ir trečiai – 3,99 euro.
Tai yra galutinės kainos, įskaičiavus praėjusią savaitę Vyriausybės patvirtintas kompensacijas. Joms bus išleista dešimtys milijonų eurų mokesčių mokėtojai pinigų iš valstybės biudžeto.
Nei „Ignitis“, nei ministro Dainiaus Kreivio vadovaujama Energetikos ministerija neatskleidžia detalių, kodėl taip yra. Tuo metu kai kurie ekonomistai svarsto, kad taip yra dėl valstybės įmonės sudarytų sandorių, kurių detalės slepiamos.
Kainos sumažėjo, bet reikia primokėti
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas praėjusią savaitę atkreipė dėmesį, kad momentinė gamtinių dujų kaina pagrindinėje Europos biržoje Nyderlanduose buvo 24 Eur/MWh, o kaina dujas pristatant gruodį – 43 Eur/MWh. Tai yra gerokai mažesnė, nei buvo prieš metus.
„Atrodė, kad nuo liepos 1 d. gamtinių dujų kaina buitiniams vartotojams mažės, kartu padėdama vartotojų prekių ir paslaugų infliacijai mažėti ir Lietuvoje.
Bet Energetikos ministerija teigia, kad gamtinių dujų kaina ne tik, kad nemažės (arba jei mažės – minimaliai), tačiau dar reikia 45 mln. eurų be pridėtinės vertės mokesčio iš biudžeto, kad ta kaina nedidėtų“, – Vyriausybės numatytomis kompensacijomis už dujas stebėjosi ekonomistas.
Jis skaičiavo, kad už 45 mln. eurų būtų galima nupirkti visą Lietuvoje planuojamą suvartoti dujų kiekį už 50 Eur/MWh kaina. Kitaip tariant, vien kompensacijai numatoma išleisti daugiau, negu dabar dujos kainuoja metų pabaigos kaina.
Paprastai kalbant, Vyriausybės numatytos kompensacijos kiekvienam iš 2,8 mln. Lietuvos gyventojų atsieis po daugiau nei 16 eurų. Jei šie pinigai būtų skirti 600 tūkst. pensininkų, kiekvienam tektų po 75 eurus. Tačiau tiek bus sumokėta tik už tai, kad rinkoje atpigusios dujos vartotojams neatpigs.
Slepia, kieno sprendimu ir kodėl vartotojams dujos nepinga
„Norisi, kad valdžios atstovai tokiose situacijose nebandytų viešai nutylėti detalių, o aiškintų savo sprendimų, kurie daug kainuoja, priežastis. Nes jos gal ir pateisinamos ar logiškos ir nuo to bus lengviau ateityje priimti sprendimus kartojantis situacijoms.
Jeigu pagrindinė priežastis, kodėl reikia kompensacijų taip nukritus dujų kainai biržoje, yra tai, kad norint apsidrausti nuo nepalankių svyravimų, buvo „užhedginta“ (apsidraudžiant fiksuota, – red. past.) gamtinių dujų kaina, tą valdžiai ir reiktų drąsiai pasakyti, kad buvo toks politinis sprendimas ir ties kokia kaina buvo apdrausti pirkimai“, – svarstė T. Povilauskas.
Jis priminė, kad kompensacijos yra iš valstybės biudžeto (iš tų gyventojų ir verslų, kurie dujų galbūt net nevartoja) ir tai viešas reikalas.
„Draustis nuo kainų svyravimo valdant rizikas yra normali verslo praktika. Tą daro ir turi daryti įmonės valdant rizikas ir aišku pagal akcininkų ir jų atstovų patvirtintas strategijas“, – pastebėjo ekonomistas.
Kitas ekonomistas Marius Dubnikovas taip pat pasidžiaugė geromis rinkos naujienomis:
„Rinkoje dujos pigesnės nei prieš dešimt metų, net tada, kai rusai šoko viliotinius prieš Krymo okupaciją, jos kainavo brangiau.“
Pasak ekonomisto, TTF dujų indeksas rodo, kaip rusai prapylė energetinį karą ir esą visiems laikams prapylė turtingą Europos rinką. Tačiau nors kitur dujos pinga, Lietuvoje mažesnių kainų nėra.
„Šioje situacijoje kyla kiti įdomūs klausimai, kuriuos sunku atsakyti. Kažkas priėmė sprendimą fiksuoti Lietuvos dujų kainą labai aukštai ir dabar nuo to kenčiame.
Taip pat ryškėja, kas yra liberali elektros rinka ir ne tokia dujų rinką – elektros kaina žema ir gali ją gauti, o dujų kažkas galimai praknis keliasdešimt milijonų blogai prognozavęs kainos pokytį. Ir tai yra viešas interesas, nes pinigai skiriami iš valstybės biudžeto“, – komentavo M. Dubnikovas.
„Ignitis“ prašovė su prognoze?
Energetikos ministerija atsiribojo nuo atsakomybės už Lietuvoje kažkodėl nepingančias dujas, kai rinkoje jų kainos gerokai mažesnės. Tačiau primokėti esą teks dėl to, kad būtų išvengta didelių kainų svyravimų.
„Sprendimus dėl išvestinių finansinių priemonių (kainos fiksavimo ar draudimo) priima įmonė („Ignitis“, – red. past.), suderinusi su VERT, tam, kad valdytų kainos augimo riziką, ir tuo pačiu, kad nebūtų netikėtumų, kiek kompensacijoms išleisime iš valstybės biudžeto.
Šituos sprendimus priimantys ir turėtų komentuoti ir atskleisti, kada ir prie kokių kainų buvo priimti sprendimai fiksuoti kainas, ir kokie buvo argumentai. Kitas svarbus aspektas – nustatyta kaina antrą pusmetį buitiniams vartotojams atitinka rinkos prognozes“, – atsiųstame komentare nurodė ministerija.
Kol kas VERT nepaaiškino, kodėl kitam pusmečiui planuojama tvirtinti tokią pačią dujų kainą vartotojams, nors rinkoje jos gerokai pigesnės. Taip pat kiek vartotojams ir mokesčių mokėtojams kainuos „Ignitis“ sprendimas apsidrausti nuo dujų kainų svyravimo.
Antradienį rengiamas VERT posėdis, kuriame tvirtinama galutinė dujų kaina kitam pusmečiui. Posėdžio medžiagoje yra tokie duomenys apie „Ignitis“ perkamas dujas:
„Bendrovė 654 tūkst. MWh arba 70,80 proc. II pusmečio kiekio gamtinių dujų, skirtų buitinių vartotojų gamtinių dujų poreikiams, pritaikė finansinius instrumentus, fiksuojant vidutinę svertinę šio dujų kiekio įsigijimo kainą 125,182 Eur/MWh.“
Taigi, daugiau kaip 2/3 buitiniams vartotojams skirtų dujų „Ignitis“ planuoja nupirkti mokėdamas 3–4 kartus daugiau, nei dujos faktiškai kainuoja dabar ar kainuos iki metų pabaigos.
Tik dėl to, kad likęs 1/3 reikalingų dujų kiekis bus perkamas pigiau, „Ignitis“ kitam pusmečiui prognozuojama kaina bus tik 25 proc. mažesnė, nei buvo fiksuota pirmąjį pusmetį. Nors, kaip minėta, rinkoje dujos atpigo kur kas daugiau.
Sutartinė paslaptis su kuo ir kokia kaina
„Ignitis grupės“ Ryšių su visuomene projektų vadovė Laura Beganskienė neatskleidė, kas tiksliai bendrovėje priėmė sprendimą, lemiantį, kad dabar dujos lietuviams nepinga, o visi mokesčių mokėtojai bendrovei turės sumokėti dešimtis milijonų eurų.
Ji taip pat neatskleidė, kiek tiksliai kainuos bandymas apsidrausti nuo dujų kainų svyravimo ir kam bus sumokėti šie pinigai. Esą to neleidžia padaryti „Ignitis“ pasirašytos sutartys.
„Visiškai normali praktika, kad dalis dujų, kaip ir elektros energijos įsigyjama kintama kaina, o dalis – fiksuota. Skiriasi tik šių dalių proporcijos. Kaina buvo fiksuota tokioje rinkos situacijoje, kai apskritai nebuvo aišku, kada bus pasiektos lubos.
Prasidėjus karui net buvo pakeistas Gamtinių dujų įstatymas, jo pakeitimai numatė gamtinių dujų įsigijimo kainos fiksavimo galimybę buitiniams vartotojams“, – priminė L. Beganskienė.
Anot jos, praėjusių metų pabaigoje, reaguodama į analitikų prognozes dėl esą dar sunkesnės šių metų žiemos, ir, valdydama rizikas dėl galimų kainų šuolių, bendrovė užfiksavo kainą šiems metams daliai buitinių vartotojų prognozuojamo suvartoti gamtinių dujų kiekio. Įmonės atstovė patikino, kad tai buvo padaryta suderinus su VERT.
„Tuo metu fiksuota kaina buvo konkurencinga, o bendrovė stengėsi apsaugoti buitinius vartotojus nuo galimo dar didesnio kainų šoko, kuris buvo praėjusiais metais.
Jeigu nebūtų atliktas kainos fiksavimas, o kaina rinkoje būtų išaugusi, būtų nepakakę net kompensacijoms skirto biudžeto. O dabar turime visiškai suvaldytą situaciją, kai pirmojo pusmečio lėšų sutaupymai yra pakankami, net ir antrajam metų pusmečiui“, – komentavo L. Beganskienė.
Ji atkreipė dėmesį, kad tarifai yra nustatomi įvertinant galimas kainas rinkoje per visą antrąjį metų pusmetį. Esą dabar matome kainas žemiausiame taške, tačiau, ateinančios žiemos kaina biržoje prognozuojama apie 70–80 proc. aukštesnė, nei yra dabar. Be to, į galutinį tarifą už dujas įtraukiamos dedamosios už infrastruktūrines paslaugas ir mokesčiai.
Atsisėstų ir D. Kreivys ir VERTo R. Pocius, ir dar nemaža kompanija
