„Tai bus galutinis taškas sakinyje, bet sakinys praktiškai visas yra parašytas. Daugybė darbų yra padaryta. Iš Rusijos elektros energijos mes jau seniai neperkame, balansavimo paslaugų seniai neperkame. Tas ryšys buvo labai silpnas, jau iki šiol buvo nuolat silpninamas“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė R. Masiulis.
Anot jo, šiam įvykiui buvo ruošiamasi gana ilgai, tad paskutiniai likę žingsniai yra visai nedideli.
„Pavyzdžiui, su Baltarusija mes turėjome 11 elektros linijų, šiam rytui turime 1, tai jau gerus pusantrų metų mes nuolatos tas linijas išjunginėjome, kad jau tam paskutiniam momentui liktų kuo mažiau darbo“, – teigė „Litgrid“ vadovas.
„Mes techniškai traktuojame, kad tie paskutiniai žingsniai yra nedideli“, – pridūrė jis.
R. Masiulis pažymi, jog šiuo metu Lietuva vis dar yra bendroje sistemoje su Rusija, tad bendravimas su šios šalies operatoriumi vyksta pakankamai sklandžiai. „Litgrid“ vadovas tikina, jog sinchronizacijos metu nemalonių staigmenų iš šios šalies tikėtis nereiktų, tačiau, pažymi jis, tam visada būtina ruoštis.
„Su Rusijos operatoriumi techniniame lygyje mūsų dispečeriai visada bendravo, nes kai tinklai sujungti, negali nebendrauti (…). Turime su jais dokumentiškai susiderinę su parašais visą procesą, kokie atjungimai bus iš kurios pusės, kas pradeda, kas baigia. Dar daugiau – rusai net yra pateikę ir aiškius grafikus, per kiek laiko jie išmontuos tas linijas, tai techniniam lygyje mes negalėjome nebendrauti ir tas bendravimas buvo toks, sakyčiau, praktiškas“, – kalbėjo R. Masiulis.
„Dėl siurprizų labai sunku pasakyti. Dabar mes esame vienoje sistemoje su jais, tai jiems daryti mums siurprizus reiškia padaryti siurprizus sau. Ar tai ateityje gali būti – tai visko gali būti, bet aš nesiečiau nei siurprizų, nei kažkokių pavojų su sinchronizacijos momentu. Jie visada buvo, jie yra dabar, jie bus rytoj, poryt ir už metų. Jiems reikia ruoštis“, – pridūrė jis.
ELTA primena, kad šiuo metu Baltijos šalys kartu su Rusija ir Baltarusija veikia posovietinėje IPS/UPS sistemoje, vadinamajame BRELL žiede, kuriame elektros dažnis centralizuotai reguliuojamas Maskvoje.
BRELL sutartį Lietuva nutrauks vasario 7 dieną, o vasario 8 d. atsijungusios Baltijos šalių operatorės pradės bendrą izoliuoto darbo bandymą.
Sinchronizacija su kontinentinės Europos zona ir atsijungimas nuo rusiškos elektros sistemos įvyks vasario 9 dieną.
Pradėjus sinchronizaciją, Baltijos šalys iš pradžių dirbs trise, kartu bandys palaikyti dažnį bei užtikrinti elektros gamybą, o vėliau per dar 2021 m. išplėstą „LitPol Link“ sinchroninę sausumos jungtį tarp Lietuvos ir Lenkijos prisijungs prie kitų Europos šalių.
Sinchronizacija užtikrins nepriklausomą, stabilų ir patikimą Baltijos šalių elektros perdavimo sistemų dažnio valdymą ir prisidės prie regiono energetinio saugumo.
Baltijos šalių ir Lenkijos elektros perdavimo sistemų operatorių įgyvendinami sinchronizacijos projektai iš dalies finansuojami Europos Sąjungos (ES) lėšomis iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės. Bendras finansavimas siekia maždaug 1,2 mlrd. eurų ir turėtų padengti iki 75 proc. visų kaštų.
Ruošiantis sinchronizacijai, Lietuvoje ruošiami 3 sinchroniniai kompensatoriai, įrengiamos naujos elektros perdavimo linijos, skirstyklos, atnaujinamos pastotės, atliekami kiti darbai.
Taip pat planuojama iki 2030-ųjų įrengti naują 700 megavatų (MW) galios jungtį su Lenkija „Harmony Link“, kuri padės užtikrinti elektros rinkų integraciją.
„Harmony Link“ projekto investuotojai yra Lenkijos ir Lietuvos elektros perdavimo sistemų operatoriai – „Polskie Sieci Elektroenergetyczne SA“ ir „Litgrid“.
Trijų Baltijos valstybių elektros perdavimo sistemos operatorės dar pernai liepą informavo Rusiją ir Baltarusiją, kad nuo vasario nebepratęs dalyvavimo bendroje elektros sistemoje sutarties.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
