Portalo tv3.lt skaitytoja vilnietė Birutė pasakojo, kad su vyrus keliaus atostogauti į Lenkiją.
„Vyksime prie jūros, į Gdanską, taip pat aplankysime ir Sopoto miestą. Nusipirkome autobuso bilietus, jie atsiėjo apie 80 eurų į abi puses vienam žmogui, viešbutis vienam asmeniui savaitei kainuos 100 eurų, o dviem – 200 eurų.
Išeina 180 eurų už kelionę ir nakvynę, tokios sumos neužtektų nei Ispanijoje, nei Lietuvos pajūryje“, – sakė moteris.
Ji pasakojo, kad pernai taip pat atostogavo Lenkijoje.
„Ten ir pramogos ir maistas kavinėse, buvo dvigubai pigesnis. Grįžus į Lietuvą nebesinorėjo valgyti kavinėse ir permokėti, kai kitur taip pigu. Geriau pataupyti ir pramogauti užsienyje“, – tikino Birutė.
Kiek kainuoja nuvykimas ir nakvynė?
Portalas tv3.lt patikrino, kiek kainuoja kelionė Lenkiją vykstant lėktuvu, traukiniu ar autobusu.
Skrydis iš Vilniaus į Lenkijos sostinę Varšuvą ir atgal liepos mėnesį pigiausiai atsieitų 120 eurų. Ta pati kelionė iš Kauno oro uosto į Varšuvą, liepos mėnesį pigiausiai kainuotų jau 36 eurus.
Liepą nuskristi iš Vilniaus į Gdanską ir atgal pigiausiai kainuotų šiek tiek daugiau nei 100 eurų. Tuo metu iš Kauno oro uosto į Gdanską ir atgal nuskrisite už 55 eurus.
Taip pat į Lenkiją galima vykti ir traukiniu. Ko gero patys populiariausi maršrutai yra iš Vilniaus į Varšuvą arba į Krokuką.
Iš Vilniaus į Varšuvą ir atgal traukinio bilietas kainuoja 50 eurų. Tuo metu bilietas iš Vilniaus į Krokuvą ir atgal kainuoja 60 eurų.
Į Lenkiją taip pat galima nuvykti ir autobusu. Įmonės „LuxExpress“ autobusais iš Vilniaus į Varšuvą ir atgal galima nuvykti už 48 eurus.
Kita vežėjų įmonė „Flixbus“ siūlo bilietus ir į Gdanską, į Lenkijos pajūrį kelionė pirmyn ir atgal kainuoja 75 eurus.
O kiek Lenkijoje atsieis nakvynė?
Apgyvendinimo pasiūlymų platformoje Booking.com pigiausia nakvynė savaitei, liepos mėnesį Varšuvoje vienam asmeniui atsieis 61 eurą. Tiesa, nakvynė bus bendrame 8 vietų kambaryje. Atskiras kambarys su bendru vonios kambariu savaitei atsieis 150 eurų.
Tuo metu pigiausiai apsistoti Gdanske vienam asmeniui savaitei liepos mėnesį galima hostelyje už 89 eurus 8 vietų kambaryje. Tuo metu tokiam pačiam laikotarpiui atskiras kambarys kainuos 166 eurus.
Atostogų biudžetai mažėja
„Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta reprezentatyvi apklausa parodė, kad 7 iš 10 gyventojų dėl ekonominės situacijos pakoregavo savo atostogų planus
„Gyventojai atidžiau planuoja bei mažina atostogų biudžetus, renkasi pigesnius maršrutus, aktyviau ieško nuolaidų.
Tyrimas rodo, kad ūgtelėjusios kainos paskatino gyventojus siekti pusiausvyros tarp noro pailsėti ir taupumo vardan didesnio finansinio saugumo. 30 proc. gyventojų nurodo atsisakantys tolimesnių kelionių, 28 proc. teigia, kad per atostogas stengsis išleisti mažiau nei įprastai“, – sakė „Swedbank“ Finansų instituto ekspertė Justina Bagdanavičiūtė.
Dar viena „Revolut“ apklausa parodė, kad lietuviai vietoje pietų Europos kurortų atostogoms rinksis kaimyninę Lenkiją.
Ieškodami būdų sutaupyti, gyventojai taiko ir skirtingas kelionių įsigijimo strategijas. Štai, pavyzdžiui, 14 proc. sako užsisakantys keliones prieš ilgesnį laiką, kada daugiau nuolaidų, tuo metu 10 proc. tikisi, kad nusišypsos paskutinės minutės kelionių pasiūlymo laimė ir planuoja keliones prieš trumpesnį laiką.
Vis dėlto, kaip pastebi J. Bagdanavičiūtė, yra ir besielgiančių priešingai bei taupyti nesistengiančių. 7 proc. teigia, kad ketina šią vasarą pasilepinti atostogomis, nes dėl augančio ekonominio neapibrėžtumo nėra tikri, ar vėliau galės tai padaryti.
Iš anksto atostogoms netaupo
Gyventojai keičia ne tik savo atostogų planus, bet ir įpročius. Palyginti su 2022 m., 5 proc. punktais sumažėjo teigiančių, kad atostogoms iš anksto netaupo.
„Klausimą, ar atostogoms taupo iš anksto, gyventojams esame uždavę ir prieš metus. Tuomet 47 proc. nurodė to nedarantys. Šįmet netaupančių gyventojų dalis sumažėjo ir siekia 42 proc., rodo tyrimas.
Augančios kainos daliai gyventojų padėjo suprasti, kad padidėjusių kainų kontekste įprastas atostogų tradicijas padės palaikyti kruopštesnis planavimas ir taupymas“, – komentuoja J. Bagdanavičiūtė.
Tyrimo duomenimis, 14 proc. gyventojų atostogoms finansiškai ruoštis pradeda anksčiau nei prieš pusmetį, 12 proc. – prie pusę metų, 9 proc. – prieš 4–5 mėn. Tuo metu 15 proc. sako, kad finansinį pasiruošimą atostogoms pradeda prieš 2–3 mėn. iki jų, 8 proc. tai daro prieš mėnesį.
Atostogų išlaidos du kartus didesnės
Vis dėlto, kaip pastebi J. Bagdanavičiūtė, nors pirkdami skrydžių bilietus ir užsisakydami viešbučius gyventojai ieškojo būdų išleisti mažiau, atostogų metu didesnioji dalis yra linkę gerokai save palepinti.
Net 43 proc. gyventojų sako, kad per atostogas paprastai išleidžia 2 kartus daugiau nei įprastą mėnesį, 15 proc. teigia išleidžiantys 3 kartus, o 4 proc. – net 4 kartus ar dar daugiau nei įprastą mėnesį. Tiek pat, kiek įprastą mėnesį per atostogas nurodo išleidžiantys 32 proc. respondentų, 7 proc. sako, kad išleidžia netgi mažiau. Be to, kaip rodo tyrimas, dalis gyventojų yra linkę keliauti į kurortus ar pažintines keliones netgi ir turėdami skolų.
Tai, kad keliautų turėdami neišmokėtą vartojimo paskolą, teigia 37 proc. respondentų, 26 proc. vyktų atostogauti būdami skolingi nedidelę sumą draugams ar artimiesiems. Pradelsti mokėjimai nuo kelionių nestabdytų 14 proc. gyventojų, 10 proc. sako, kad jiems keliauti nesutrukdytų ir didesnė nei 3 mėn. pajamų dydžio skola giminaičiams ar bičiuliams.
„Nemaža dalis gyventojų ilgesnes atostogas užsienyje planuoja kartą per metus, tad nori gerokai atsigriebti ir save palepinti. Vis dėlto, kiekvienam reikėtų kritiškai įsivertinti savo finansinę situaciją.
Praėjusių metų energijos kainų šuolis neretą užklupo nepasirengusį – gyventojai pripažino neturėję pakankamai finansinio rezervo, idant be streso pasitiktų išaugusias kainas ir neapibrėžtumą. Tad šiltąjį metų sezoną, kada nevargina sąskaitos už šildymą, verta išnaudoti ne tik poilsiui, bet ir finansinio saugumo didinimui“, – pastebėjo J. Bagdanavičiūtė.
Smegenys pervire isviso
