Šalys neseniai ėmėsi preliminarių žingsnių, siekdamos pagerinti santykius.
Jerevane Armėnijos ekonomikos ministerija pranešė, kad šalis atšaukia embargą, kuris buvo įvestas dėl Ankaros paramos tiurkų kalba kalbančiam Azerbaidžanui 2020 metais, kilus šešių savaičių trukmės karui su Armėnija.
„Buvo priimtas sprendimas nepratęsti embargo turkiškų prekių importui į šalį“, – nurodė ministerija.
Abi šalys nepalaiko diplomatinių santykių, o siena tarp jų yra uždaryta. Priešiškumo istorija tęsiasi nuo masinių armėnų žudynių Osmanų imperijoje per Pirmąjį pasaulinį karą.
Ir taip priešiškus santykius pastaruoju metu dar labiau pablogino Turkijos parama Azerbaidžanui pernykščiame kare Armėnija dėl ginčijamo Kalnų Karabacho regiono kontrolės.
Konfliktas pareikalavo daugiau nei 6,5 tūkst. gyvybių ir baigėsi su Rusijos tarpininkavimu pasiektomis paliaubomis, po kurių Jerevanas atidavė didelę dalį dešimtmečius kontroliuotos ginčijamos teritorijos.
Kiek anksčiau šį mėnesį Turkija ir Armėnija paskyrė specialiuosius atstovus, kuriems pavesta mėginti normalizuoti santykius.
Turkijai atstovaus buvęs ambasadorius Vašingtone Serdaras Kiličas, o Armėnija specialiuoju pasiuntiniu paskyrė Nacionalinės Asamblėjos pirmininko pavaduotoją Rubeną Rubinjaną.
Turkijos ir Armėnijos bendrovės taip pat kreipėsi dėl leidimų vykdyti užsakomuosius skrydžius tarp Stambulo ir Jerevano.
Pasiuntinių susitikimas sausį
Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu pranešė, kad pirmasis specialiųjų pasiuntinių susitikimas greičiausiai įvyks Maskvoje sausio mėnesį.
„Rusija nori organizuoti pirmąjį susitikimą, o Armėnija taip pat nori, kad jis vyktų Maskvoje. Mes irgi linkstame prie to, – pareiškė ministras. – Pirmasis susitikimas bus svarbus. Vėliau susitikimai bus tęsiami vaizdo konferencijų būdu Turkijoje ir Armėnijoje.“
Armėnijos pasiuntinį jis apibūdino kaip žmogų, kuris „gerai pažįsta Turkiją“.
„Jis buvo paskirtas turint gerų ketinimų normalizuoti santykius su Turkija.“
Ministras taip pat pavadino Armėnijos užsienio reikalų ministrą Araratą Mirzojaną „mūsų draugu, kuris nori normalizuoti santykius“.
M. Cavusoglu pamėgino sumenkinti Armėnijos įvesto draudimo Turkijos importui reikšmę.
„Girdėjome žinią apie šio sprendimo nepratęsimą, – kalbėjo jis. – Šiaip ar taip, jis buvo beprasmis.“
Armėnijos analitikas Hakobas Badaljanas pažymėjo, kad institucijų sprendimas nepratęsti embargo – tai simbolinė pastanga sudaryti sąlygas deryboms su Turkija.
„Armėnija nori sukurti palankų klimatą dialogui“, – teigė jis naujienų agentūrai AFP.
Analitikai mano, kad su tokių tarpininkių kaip Rusija ir Jungtinės Valstijos parama – ir esant mažesniam prisiekusio Armėnijos priešininko Azerbaidžano prieštaravimui, – abu šalys galėtų pagaliau normalizuoti santykius.
Pasak jų, Rusija sveikina santykių normalizavimą, nes nori, kad regione atsidarytų transporto ir energetikos linijos.
JAV prezidento Joe Bideno administracija taip pat palankiai įvertino šiuos žingsnius, o valstybės sekretorius Antony Blinkenas pareiškė, kad Vašingtonas „tvirtai“ palaiko proceso pradžią.
Tačiau kai kurie Armėnijos gyventojai sukritikavo draudimo panaikinimą.
„Ar buvo mąstoma apie šio sprendimo pasekmes silpnos liros kontekste?“ – vienas iš tokių kritikų, vardu Aršaluisas Mghdesjanas, klausė internete.
„Pigios turkiškos prekės tiesiog užplūs Armėnijos rinką.“
