Naujojo prezidento Javiero Milei – libertaro ekonomisto – vyriausybė taip pat paskelbė mažinanti dosnias valstybės subsidijas ir stabdanti visus naujus valstybinius statybų projektus.
Iš anksto įrašytame vaizdo pranešime ekonomikos ministras Luisas Caputo argentiniečiams pasistengė paaiškinti dešimtmečius besikartojančių ekonomikos krizių, skolų, infliacijos ir fiskalinio deficito priežastis.
Metinė infliacija trečioje pagal dydį Lotynų Amerikos ekonomikoje šiuo metu siekia 140 proc., o skurdo lygis – 40 procentų.
Vyriausybės iždas taip pat yra tuščias, o J. Milei ne kartą yra sakęs: „Pinigų nėra.“
L. Caputo teigė, kad šalis turi „priklausomybę“ – išleidžia daugiau nei uždirba, ir 113-a iš pastarųjų 123 metų turėjo fiskalinį deficitą.
„Jei ir toliau elgsimės taip, kaip dabar, neišvengiamai artėsime prie hiperinfliacijos“, – sakė ministras ir pridūrė, kad pirmą kartą vyriausybė spręs šią problemą „iš esmės“.
Būtent tam, „kad daugiau nebeturėtume kentėti šių pasekmių, kad nebeturėtume kentėti didesnės infliacijos, kad nebeturėtume kentėti didesnio skurdo“, aiškino jis.
Tarptautinis valiutos fondas (TVF), kuriam Argentina skolinga 44 mlrd. JAV dolerių (40,7 mlrd. eurų), palankiai įvertino šias priemones.
„Šiais drąsiais pradiniais veiksmais siekiama gerokai pagerinti valstybės finansus taip, kad būtų apsaugoti pažeidžiamiausi visuomenės nariai ir sustiprintas valiutos režimas“, – sakoma TVF pareiškime.
„Infliacija didės“
L. Caputo paskelbė, kad valiutos kursas, pastarosiomis dienomis siekęs apie 391 pesą už JAV dolerį, sumažės iki 800 pesų už JAV dolerį, t. y. valiuta bus devalvuota kiek daugiau nei 50 procentų.
Argentinos vyriausybė metų metus griežtai kontroliavo peso kursą JAV dolerio atžvilgiu, nors analitikai tai vadindavo brangia fikcija.
Tačiau naujoji vyriausybė kol kas neužsiminė, ar ir kada bus panaikinta ši kontrolė, dėl kurios atsirado daugybė JAV dolerių keityklų ir klestinti juodoji rinka, kurioje JAV dolerio kaina kartais net tris kartus viršija oficialų kursą.
„Devalvacija buvo daug, daug didesnė, nei, manau, numanė dauguma žmonių“, – pareiškė „Economist Intelligence Unit“ vyresnysis analitikas Nicolas Saldias ir pridūrė, kad tai turės „didelį poveikį infliacijai“.
J. Milei ir jo vyriausybė dar kartą pabrėžė, kad infliacija ir bendra ekonominė padėtis gerokai pablogės, kol bus galima laukti pagerėjimo.
L. Caputo taip pat paskelbė, kad bus sumažintos dosnios valstybės subsidijos degalams ir transportui – o autobuso bilietai kainuoja vos kelis centus, – tačiau nenurodė, kiek.
Jis teigė, kad politikai ilgą laiką rėmė šias subsidijas, kad „apgautų žmones ir juos įtikintų, kad jie gauna pinigų į kišenę. Tačiau, kaip jau suprato visi argentiniečiai, šios subsidijos nėra nemokamos, jos apmokamos infliacija.“
„Pinigų nėra“
Ministras pranešė ir apie kitas išlaidų mažinimo priemones, pavyzdžiui, apie visos valstybinės reklamos sustabdymą vieneriems metams – tokia reklama, pasak jo, 2023 metais kainavo 34 mlrd. pesų.
Be to, „valstybė nebeskelbs naujų viešųjų darbų konkursų ir atšauks patvirtintus konkursus, kurių vykdymas dar nepradėtas“.
„Realybė yra tokia, kad nėra pinigų, iš kurių būtų galima sumokėti už daugiau viešųjų darbų, kurie, kaip žino visi argentiniečiai, dažnai atsiduria politikų ar tam tikrų verslininkų kišenėse.“
Ministras sakė, kad ateityje infrastruktūros projektus vykdys privatusis sektorius.
Vykdydama pažadą pasirūpinti skurdžiausių gyventojų gerove, J. Milei vyriausybė 50 proc. padidino vaiko pašalpą ir į maisto kortelę pervedamą sumą.
N. Saldias pažymėjo, kad tai yra „tikrai aiškus ženklas, kokia sunki bus infliacinė krizė“.
Argentiniečiai vis dar mena ir 1989–1990 metų hiperinfliaciją, kuri buvo pakilusi iki 3 tūkst. proc., ir 2001 metais įvykusį dramatišką ekonomikos žlugimą.
