Didžioji dalis parduotuvių Lietuvoje jau siūlo galimybę čekius gauti elektroniniu būdu. Tačiau ne visur pirkėjai gali atsisakyti popierinės jų versijos.
Prekybos tinklų atstovai atskleidė, kad po truputį atsisakoma ir popierinių kainų etikečių, o spausdinami kvitai dings ir reguliariose kasose.
Anot pašnekovų, du trečdaliai pirkėjų atsisako popierinių čekių, vien per metus jų neatspausdinta per 10 mln. Nors visiškas skaitmenizavimas šalyje jau planuojamas, kai kurie tikina, kad visiškai atsisakyti popierinių kvitų – vargiai įmanoma.
67 proc. pirkėjų renkasi popierinio kvito negauti
Lietuvoje kasos kvitai daugeliu atvejų yra privalomi. Tačiau kai kuriose prekybos ir paslaugų vietose jų galima atsisakyti.
Pavyzdžiui, „Rimi“ buvo pirmasis prekybos tinklas šalyje, kuris dar 2021 m. pasiūlė pirkėjams nespausdinti čekių savitarnos kasose ir tokiu būdu prisidėti prie tvaresnio rytojaus.
Nuo rugpjūčio mėnesio jau ir „Iki“ savitarnos kasose pirkėjai gali patys spręsti – spausdinti popierinį kvitą ar ne.
Prekybos tinklo komunikacijos vadovė Vaida Budrienė atskleidė, kad, vertinant kelių savaičių duomenis, net 67 proc. pirkėjų pasirenka, kad jiems popierinio kvito nereikia:
„Kol kas dar per anksti vertinti, kiek popieriaus sutaupysime, bet tikimės, kad, jeigu tokia tendencija išliks ir ateityje, ženklų skirtumą tikrai pamatysime.“
V. Budrienės teigimu, nuolat ieškoma būdų, kaip mažinti plastiko ir popieriaus naudojimą.
Anot pašnekovės, praktika rodo, kad pirkėjai yra linkę rinktis tvaresnį variantą: „Taip jau įvyko, pavyzdžiui, su pastebimai sumažėjusiu itin lengvų plastikinių maišelių naudojimu. Tikimės, kad popierinių kvitų atsisakančių „Iki“ pirkėjų dalis taip pat augs.“
Čekiai – programėlėje, paskyroje arba el. pašte
„Rimi“ Ryšių su visuomene ir korporatyvinės atsakomybės vadovė Eglė Krasauskienė įvardijo, kad praėjusiais metais atsirado dar viena naujovė – elektroniniai kvitai, kurie papildo jau kurį laiką egzistuojančią funkciją nespausdinti kvito savitarnos kasose:
„Esmė paprasta: klientas gali gauti skaitmeninę čekio versiją, užuot spausdinęs popierines. Elektroninį kvitą pirkėjas gali gauti savo „Rimi“ paskyroje internete manorimi.lt arba „Rimi“ programėlėje.“
Prekybos tinklo „Maxima“ Komunikacijos ir korporatyvinių reikalų departamento direktorė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė nurodė, kad savitarnos kasomis besinaudojantys pirkėjai taip pat turi galimybę rinktis ne tik popierinius, bet ir skaitmeninius čekius.
Atstovės aiškinimu, klientai, kurie savo telefone turi „Maximos“ programėlę, joje gali nusistatyti, ar pageidauja popierinio kvito, ar ne, ir bet kada šį nustatymą pakeisti.
Jei popierinio kvito nepageidauja, skaitmeninis kvitas atsiranda jų elektroniniame pašte.
„Iki“ atstovė taip pat pridūrė, kad visą savo apsipirkimo istoriją klientas patogiai gali pamatyti „Iki“ lojalumo programėlėje.
„Ten galima išsitraukti duomenis ne tik apie visus apsipirkimus, bet ir apie tai, kiek buvo sutaupyta, pasinaudojant patraukliais pasiūlymais“, – kalbėjo V. Budrienė.
Popierinių kvitų atsisakė ne visi – „vargiai įmanoma tai įgyvendinti“
„Lidl Lietuva“ atstovė ryšiams su visuomene Lina Skersytė nurodė, kad besinaudojantys „Lidl Plus“ lojalumo programėle, visus elektroninius savo apsipirkimų kvitus pirkėjai taip pat gali rasti programėlėje. Tad popierinio kvito nebūtina saugoti.
Vis tik „Lidl“ parduotuvėse popierinis kvitas yra spausdinamas tiek standartinėse, tiek ir savitarnos kasose.
Atstovės aiškinimu, savitarnos kasose kvitas yra reikalingas, nes jį reikia nuskenuoti praeinant pro savitarnos kasų vartelius.
Pašnekovė pridūrė, kad svarstomi skaitmenizavimo variantai, kurie ateityje galimai leistų atsisakyti popierinių kvitų.
O „Norfos“ atstovas spaudai Darius Ryliškis nurodė, kad jokios statistikos, susijusios su spausdinamais kasos kvitais, neturi.
Paklaustas, ką mano apie visišką popierinių kvitų atsisakymą ar jų mažinimą, pašnekovas atsakė neigiamai: „Manome, kad kol kas Lietuvoje vargiai įmanoma tai įgyvendinti.“
Jokių popierinių kainų ar kvitų net ir reguliariose kasose
„Iki“ atstovė paminėjo, kad praėjusiais metais popierinės kainų etiketės buvo pakeistos elektroninių lentynų ženklinimu daugiau nei pusšimtyje parduotuvių.
„Šiuo metu elektroninius kainolapius turime jau 100 parduotuvių. Iki 2024 m. kovo mėnesio pabaigos „Iki“ parduotuvėse bus panaikintos visos popierinės kainų etiketės. Skaičiuojama, kad taip bus sutaupoma apie 125 tonų popieriaus per metus“, – dėstė pašnekovė.
O „Maxima“ atskleidė diskutuojanti ir apie tolesnius žingsnius. I. Trakimaitės-Šeškuvienės teigimu, svarstoma, kad popierinių kvitų pirkėjai galėtų atsisakyti ir reguliariose kasose.
T. y. turint „Ačiū“ kortelę ir ją nuskaičius, kvitas atsirastų pirkėjo elektroniniame pašte.
„Mums svarbu nepalikti pirkėjo be kvito, nes jis reikalingas dėl prekių grąžinimo ar garantijos. Juolab, kad įstatymas įpareigoja klientui pateikti fiskalinį kvitą“, – komentavo atstovė.
Lietuviai neatspausdino 10 mln. čekių
„Maximos“ atstovai pastebi tendenciją, kad pirkėjai vis drąsiau renkasi galimybę popierinį kvitą iškeisti į skaitmeninį: „Mat popieriaus, sunaudoto kvitams spausdinti, kiekis, 2021 m. palyginti su 2022 m., sumažėjo 6 proc.“
„Rimi“ atstovė atkreipė dėmesį, kad tinklo kasininkės turi popieriui skirtas šiukšliadėžes, kur rūšiuoja klientų nepaimtus pirkimo kvitus. Pastarieji vėliau perduodami perdirbimui:
„Na, o pirkėjai gali išmesti į popieriui skirtą šiukšliadėžę, jau praėję kasas, jei kvitas jiems nėra reikalingas.“
Dar vienas pašnekovės paminėtas išskirtinumas – „Rimi“ pirkimo kvito popierius neturi byfenolio, tad jis beveik netoksiškas: „Tokiu būdu saugome ne tik aplinką, bet ir savo darbuotojus, kurie popierių liečia visą dieną.“
E. Krasauskienė atskleidė, kad prekybos tinklo klientai Baltijos šalyse 2022 m. neatspausdino 19,8 mln. čekių (10 mln. Lietuvoje, 6,8 mln. Estijoje ir 3 mln. Latvijoje), o tai atitinka maždaug 17,4 tonos popieriaus.
„Lidl“ atstovė taip pat paminėjo, kad prekybos tinklo kasos kvitai yra tvaresni, jiems naudojamas popierius pagamintas iš aplinkai draugiškesnių, sertifikuotų medžiagų.
Lietuvoje planuojamas visų kvitų skaitmenizavimas
Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) Kontrolės departamento direktorė Kristina Jakštienė pabrėžė, kad gyventojas, sumokėjęs už prekę ar paslaugą, visuomet turi galimybę gauti apskaitos dokumentą.
Vienais atvejais privalo būti išduodamas net ir jo neprašant, kitais atvejais – apskaitos dokumento pareikalavus.
Pašnekovė nurodė, kad šiuo metu Lietuvoje galiojantys teisės aktai numato galimybę pajamų apskaitai naudojamus dokumentus (tokius kaip pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitus, sąskaitas faktūras, PVM sąskaitas faktūras) išduoti popierinius arba elektroninius, nepriklausomai nuo to, kas juos išduoda – juridinis asmuo ar gyventojas, vykdantis individualią veiklą.
„Jau nuo 2019 m. Lietuvoje pardavėjai kvitus gali išduoti ir e. būdu, jeigu tam yra techninės galimybės ir pirkėjas sutinka gauti kasos aparato kvitą e. būdu (pvz., į pardavėjo programėlę, kliento nurodytu el. paštu).
Žinoma, jeigu dėl techninių aplinkybių kasos aparato kvitas negali būti pirkėjui pateiktas e. būdu arba pirkėjas nesutinka jį tokiu būdu gauti, pardavėjas turi turėti galimybę kvitą pirkėjui pateikti ir popieriniu būdu“, – aiškino VMI atstovė.
Siekiant dar efektyvesnio verslo ir prekes ar paslaugas įsigyjančio pirkėjo santykio, VMI planuose yra paslaugų pirkimo–pardavimo dokumentų skaitmenizavimas.
Taigi šiuo metu, pašnekovės teigimu, inicijuoti teisiniai ir techniniai pokyčiai, teikiami pasiūlymai, kurie detalizuotų bei standartizuotų pirkimo–pardavimo metu sugeneruotą sandorio įrodymo (šiuo atveju – kvito) perdavimą pirkėjui e. būdu.
„Tuomet klientai turėtų galimybes sklandžiau bei paprasčiau gauti e. kvitus už įsigytas prekes bei paslaugas, taip pat būtų taupomas ir verslo laikas bei dėl apskaitos patiriamos išlaidos, nes visos ūkinės operacijos būtų apskaitomos automatiškai“, – sakė K. Jakštienė.
