Premjero paakinta Konkurencijos taryba (KT) ėmėsi uoliai purtyti perdirbėjus ir prekybininkus. Kylančios prekių kainos – skaudi tema pirkėjams. Apie tai „Ekonomika.lt“ kalbasi su šios tarnybos vadovu Jonu Rasimu.
– Jūs už ar prieš kainų kontrolę?
– Kainų kontrolė – paskutinė priemonė, kai nelieka kitos išeities, tačiau mes ne prieš. Jei prekių ir paslaugų kainų kontrolė nenumatyta specialiuose įstatymuose, jos ir nereguliuojamos. Kainos susiformuoja rinkoje, tačiau nebūtinai visada yra ir privalo būti konkurencingos. KT klausiama, kodėl dominuojančios įmonės nėra baudžiamos už per aukštas kainas. Tačiau norėdami bausti, visų pirma turėtų pasakyti kokios kainos yra tinkamos. Jei KT imtų bausti už per aukštas kainas, ji virstų kainų kontrolieriumi.
– Kokių priemonių buvo imtasi, kad Lietuvoje kuro kaina nekiltų?
– Benzino ir dyzelino kainos nekontroliuojamos. Jos susiformuoja rinkoje. KT kainas gali paveikti tik jai suteikta teise prižiūrėdama rinkos objektą, kad nebūtų pažeistas Konkurencijos įstatymas. Dar šį pavasarį KT atliko tyrimus dėl veiksmų, kurie daro įtaką degalų kainoms. Priminsiu, kad degalų kainoms įtakos turi AB „Orlen Lietuva“ nustatyta degalų kaina, valstybės mokesčiai, didmenininkų ir mažmenininkų taikomi mokesčiai, maržos ir netiesiogiai – žalios naftos kaina pasaulyje. Didmeninės degalų rinkos Latvijoje ir Estijoje yra konkurencingesnės dėl palankių importo galimybių. Konkurencijos tarybos duomenimis, degalų importo galimybes į Lietuvą riboja talpų, kuriose importuotojai turėtų laikyti privalomą valstybės rezervą, trūkumas. KT pradėjo tyrimą dėl Energetikos ministerijos draudimo kaupti naftą kitų valstybių talpose. Tyrimas parodė, kad ministerija nepagrįstai neišdavė leidimo laikyti naftą ne Lietuvoje ir taip pat riboja mažesnes kainas.
– Kainos Lietuvoje kilo nuolat. Kokios priežastys lėmė dabartinį ažiotažą?
– Pažiūrėkite, kas pirmas pradėjo kalbėti spaudoje.
– Žemės ūkio ministras?
– Ne. Nesakysiu. Kainos juda ir turi judėti, tik reikia žiūrėti dėl ko.
– Ar tiesa , kad Europos Sąjungos šalyse kainos nekontroliuojamos?
– Lietuva būtų pirmoji. Kažkada buvo kontroliuojamos Belgijoje, JAV. Bet labai seniai...
– Ar būtų blogai, jeigu KT būtų pavaldi Ūkio ministerijai? Juk taip taryba priartėtų prie vartotojo, gautų išsamią analitinę informaciją ir pradėtų tyrimus.
– Negirdėjau tokių kalbų, todėl nekomentuosiu. Mes nepavaldūs nei vyriausybei, nei Ūkio ministerijai. Esame savarankiški. KT atskaitinga Seimui ir vyriausybei. Mūsų steigėjas – įstatymas.
– Ar manote, kad didžiuosiuose prekybos tinkluose atlikti tyrimai kvepia populizmu ir buvo tik parodomieji? Dėl ko jie pradėti? Ar buvo skundų, ar remtasi tik visuomenės nuomone? Kokią tyrimų nauda vartotojams? Ar neatsitiks taip, kaip su taksi paslaugomis?
– Už kartelinius susitarimus taksi įmonėms byla buvo iškelta prieš 5 metus ir jos yra nubaustos. Viena iš institucijų tada šaukė, kad mes be reikalo puolame vargšus taksistus. Ši rinka labai probleminė ir specifinė. Mūsų laimėtų bylų rezultatai daug aukštesni. Ne kiekvienas rungtynes ir sportininkai laimi. Skaudžiausia, kad pralaimėta Mažeikių byla, bet ji dar nesibaigė, laukiame rezultatų.
– Paslėpti mokesčiai (lentynų, įvedimo į rinką ir kt.) – ramybės neduodanti tema. Ar veikia Lietuvos Respublikos mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymas? Ar buvo skundų?
– Minėtasis įstatymas sukurtas, kad juo galėtų pasinaudoti tie, kurių interesai pažeidžiami. Beje, gavome tik vieną skundą, todėl patys pradėjome aktyviai klausinėti rinkos dalyvių su kokiomis blogybėmis jie susiduria. Mūsų atliekami tyrimai daug ką paaiškins.
– Faktus nustatote, tačiau žmonės apčiuopiamų rezultatų lyg ir nemato. Ar nereikėtų supaprastinti tyrimų procedūrų ir pažeidėjus bausti greičiau?
– Žmonės norėtų, bet turi būti išlaikyta teisė ir gynyba. Mes negalime nubausti be teismo, nes sprendimai gali būti apskųsti. Teismui turime pateikti motyvuotą informaciją. Pats tyrimas gali trukti 3 mėnesių, taip pat jį galima pratęsti iki 5. KT bendradarbiaudama su VĮ „ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centru“ ir Lietuvos agrarinės ekonomikos institutu pradės kas savaitę skelbti atrinktų svarbiausių maisto produktų kainas pasirinktose parduotuvėse, priklausančiose didžiausiems prekybos tinklams. Manome, kad vartotojai galės lengviau palyginti kainas skirtingose parduotuvėse ir tai skatins didesnę konkurenciją.
– Pastaruoju metu jums žeriama daug kritikos, kaip dėl to jaučiatės?
– Labai gerai, tai skatina dirbti. Bet po metų manęs šioje tarnyboje nebebus, nes kadencija baigiasi.
FAKTAI:
2010 metų birželio–rugsėjo mėnesiais kai kurių pieno ir grūdų produktų mažmeninės kainos augo didžiuosiuose prekybos tinkluose. 2,5 proc. riebumo geriamasis pienas keturkampėje pakuotėje atskiruose prekybos tinkluose brango 1,23–2,05 proc., „Tilsit“ tipo sūris – 0,83–12,07 proc., batonas – 2,1–3,47 proc., ruginių miltų duona – 2,45–11,56 proc.
2010 metų rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais pranešimai apie numatomą ar jau prasidėjusį kainų augimą
pasirodė Latvijos, Estijos, Vokietijos ir Didžiosios Britanijos žiniasklaidose.
EBPO paskelbė prognozę, kad per ateinantį dešimtmetį dėl didėjančios paklausos besivystančiose šalyse, biodegalų gamybos ir energijos išteklių brangimo žemės ūkio produktų kainos augs apie 15–40 proc.
Prognozuojama, kad per artimiausius 10 metų vidutinė kviečių ir pašarinių grūdų kaina bus 15–40 proc. didesnė nei 1997–2006 metais.
