Sausis
1 d. Pradėjo veikti Suomijos ir Estijos dujų rinkas sujungęs dujotiekis per Baltijos jūrą „Balticconnector“.
2 d. Lietuvos statybų bendrovė „Alvora“ pradėjo beveik 80 mln. eurų vertės naujo magistralinio dujotiekio į Lenkiją (GIPL) statybos parengiamuosius darbus. Projekto užsakovė – dujų perdavimo bendrovė „Amber Grid“.
7 d. Prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl bendrovės „Grigeo Klaipėda“ į Kuršių marias leistų nevalytų nuotekų.
10 d. Pagrindinės verslo organizacijos pranešė pasitraukiančios iš prieš dvejus metus pasirašyto nacionalinio susitarimo su valdžia dėl reformų.
10 d. Kauno savivaldybė nutraukė S. Dariaus ir S.Girėno stadiono rekonstrukcijos sutartį su Turkijos bendrove „Kayi Construction“.
15 d. Pranešta, kad JAV informacinių technologijų įmonė „Rocket Software“ Vilniuje steigia kompetencijų centrą.
16 d. Pirmąjį Lietuvoje technologiškai neutralų aukcioną žaliajai energetikai remti laimėjo „Windfarm Akmenė One“.
17 d. Įtarimai dėl galimos Kuršių marių taršos pareikšti įmonei „Grigeo Klaipėda“ ir trims jos darbuotojams.
28 d. Ikiteisminį tyrimą dėl didelės vertės žlugusio Ūkio banko turto iššvaistymo baigę prokurorai pareiškė įtarimus 13-ai asmenų, tarp jų – didžiausiam banko akcininkui Vladimirui Romanovui.
30 d. Vilniaus savivaldybė nutraukė 21,8 mln. eurų vertės baseino statybų Lazdynuose sutartį su bankrutuojančia „Active Construction Management“ (buvusia „Irdaiva“) ir jos partneriais.
31 d. Visagine oficialiai pradėtos tarptautinės medicinos priemonių gamintojos „Intersurgical“ gamyklos statybos.
Vasaris
1 d. Tarptautinė kredito reitingų agentūra „Fitch Ratings“ po 6 metų pertraukos pagerino Lietuvos kredito reitingą iš A- į A.
4 d. Prancūzijos atsinaujinančios energetikos grupės „Idex“ valdoma bendrovė „Idex Baltic“ įsigijo vieną didžiausių Lietuvos biokuro gamybos ir tiekimo įmonių „Pusbroliai“.
10 d. Jaunesnių kaip 40 metų gyventojų automatinis įtraukimas į antros pakopos pensijų fondus neprieštarauja Konstitucijai, paskelbė Konstitucinis Teismas.
12 d. Prokuratūra pareiškė įtarimus „Grigeo“ didžiausiam akcininkui ir vadovui Gintautui Pangoniui dėl Kuršių marių taršos nevalytomis atliekomis bendrovėje „Grigeo Klaipėda“.
12 d. Prezidentas G. Nausėda atmetė premjero patarėjo Luko Savicko kandidatūrą į ekonomikos ir inovacijų ministrus.
14 d. Pranešta, jog Kaune paslaugų centrą turinti JAV kapitalo informacinių technologijų medicinoje kūrimo bendrovė „Intermedix“ stabdo veiklą Lietuvoje.
18 d. Valdančiųjų 2018 metais priimtos Atliekų tvarkymo įstatymo pataisos, leidusias atliekų deginimo jėgaines statyti ne arčiau kaip 20 kilometrų nuo gyvenviečių, prieštarauja Konstitucijai, nusprendė Konstitucinis Teismas.
22 d. Tarptautinė reitingų agentūra „Standard & Poor’s“ pagerino Lietuvos ilgalaikį skolinimosi reitingą iš A į A+ su stabilia perspektyva. Finansų ministerija tai pavadino istoriniu pasiekimu.
26 d. Siekiant suvaldyti koronaviruso grėsmes, Vyriausybė paskelbė ekstremalią situaciją
Kovas
3 d. Pranešta, kad Vilniaus savivaldybė ir jos valdomi Vilniaus šilumos tinklai iš Prancūzijos koncerno „Veolia“ Stokholmo arbitraže siekia prisiteisti iki 560 mln. eurų. Anksčiau skelbta ieškinio suma buvo per 400 mln. eurų.
4 d. Vilniuje oficialiai atidarytas naujas „Litgrid“ elektros perdavimo sistemos valdymo ir duomenų centras.
4 d. Europos vystymo bankas suteikė Lietuvai ilgalaikę 100 mln. eurų paskolą.
4 d. Šešios Europos valstybės įkūrė Lietuvos vadovaujamas Europos Sąjungos greitojo reagavimo kibernetines pajėgas.
8 d. Klaipėdos uoste pirmą kartą pripildytas suskystintomis gamtinėmis dujomis varomas laivas – cementovežis „MV Greenland“.
9 d. Pranešta, kad Vokietijos bankininkystės debesijos platforma „Mambu“ Vilniuje kurs inžinerijos centrą ir per trejus metus įdarbins iki 100 specialistų.
9 d. „Klaipėdos nafta“ pasirašė sutartį su Šiaurės investicijų banku (NIB) dėl iki 160 mln. eurų paskolos, skirtos suskystintų gamtinių dujų laivo-saugyklos įsigijimui.
10 d. „Ignitis grupė“ pranešė, kad Europos investicijų bankas (EIB) skolina apie 60 mln. eurų grupės Lenkijos įmonei „Pomerania Wind Farm“ jos vystomam 94 megavatų galios vėjo elektrinių parkui.
10 d. Dėl koronaviruso grėsmės Lenkija pasienyje su Lietuva įvedė sanitarinę kontrolę.
12 d. Vyriausybė dėl koronaviruso grėsmės dviem savaitėms sustabdė visų šalies švietimo, kultūros, sporto ir laisvalaikio įstaigų veiklą, uždraudė keliones į kai kurias valstybes.
14 d. Lietuva atnaujino vidinių Europos Sąjungos sienų su Lenkija ir Latvija kontrolę, Lietuvos piliečiams uždrausta vykti į 18 ypatingos rizikos šalių.
16 d. Dėl koronaviruso plitimo Lietuvoje įvestas dviejų savaičių karantinas, patvirtintas 5 mlrd. eurų vertės ekonomikos skatinimo paketas, skirtas padėti gyventojams ir verslui sušvelninti koronaviruso krizės sukeltus padarinius.
17 d. Bendrovės „Wizz Air“ ir „AirBaltic“ laikinai sustabdė visus skrydžius į Lietuvą ir iš jos.
17 d. Seimas leido laikinų finansinių sunkumų patiriančioms įmonėms atidėti mokesčių nepriemokos sumokėjimą, sušvelnino reikalavimus kai kurioms viešųjų pirkimų procedūroms, leido mokėti subsidijas darbdaviams, paskelbusiems prastovą ir jos metu išlaikantiems darbo vietas.
17 d. Seimas nuo 904,6 mln. iki 5,4 mlrd. eurų padidino šių metų Vyriausybės grynojo skolinimosi limitą.
18 d. Lietuvos bankas atlaisvino 1 proc. anticiklinio kapitalo rezervą, kurį bankai sukaupė gerais laikais, taip pat paragino bankus nemokėti dividendų.
19 d. Estijos ir Švedijos tyrėjai nustatė, jog „Swedbank“ pinigų plovimo kontrolė, susijusi su jo veikla Baltijos šalyse, buvo su trūkumais. „Swedbank“ skirtas įspėjimas ir 4 mlrd. Švedijos kronų (358,7 mln. eurų) bauda.
20 d. Pranešta, jog JAV tyrimų centro „Heritage Foundation“ indekse Lietuva pagal ekonomikos laisvę šiemet pakilo iš 21 į 16 vietą.
20 d. Valstybinė mokesčių inspekcija paskelbė 32 tūkst. įmonių, tiesiogiai nukentėjusių nuo koronaviruso, sąrašą.
25 d. Vyriausybė pratęsė karantiną iki balandžio 13 dienos, įkurtas premjero vadovaujamas krizės koordinavimo komitetas.
26 d. Vilniaus oro uoste pirmą kartą nenusileido nė vienas keleivinis orlaivis.
26 d. Paskelbtas 73 mln. eurų preliminarios vertės Ignalinos atominės elektrinės atliekyno, kuriame radioaktyvios atliekos galės būti saugomos 300 metų, statybos rangovo konkursas.
31 d. Gedimino Žiemelio kontroliuojama aviacijos verslo grupė „Avia Solutions Group“ (ASG) įsigijo Islandijos krovinių oro bendrovę „Bluebird Nordic“.
31 d. Teismas nutarė, kad bankrutavusi skrydžių bendrovė „FlyLAL-Lithuanian Airlines“ („FlyLAL“) neatgaus daugiau nei 16 mln. eurų žalos iš Latvijos oro bendrovės „Air Baltic“.
Balandis
1 d. Lenkijos valstybinė naftos ir dujų bendrovė PGNiG pradėjo veiklą bendrovės „Klaipėdos nafta“ mažos apimties SGD paskirstymo stotyje.
1 d. Vyriausybė uždraudė keleiviams vykti lėktuvais bei keltais, išskyrus keltą iš Kylio į Klaipėdą.
6 d. Europos investicijų bankas, Europos Tarybos vystymo bankas ir Šiaurės investicijų bankas Lietuvai paskolino 1,5 mlrd. eurų.
6 d. Šiaurės investicijų bankas paskolino iki 68 mln. eurų Klaipėdos jūrų uosto krantinių rekonstrukcijai.
7 d. „Amber Grid“ vadovu paskirtas Nemunas Biknius.
8 d. Klaipėdos jūrų uosto vadovo konkursą laimėjo Algis Latakas.
8 d. Vyriausybė dviem savaitėms pratęsė karantiną, švelnindama kai kurias jo sąlygas – leista dirbti ne maisto parduotuvėms, išskyrus esančias didžiuosiuose prekybos centruose, taip pat smulkioms remonto, buities paslaugų įmonėms, turinčios atskirą įėjimą iš lauko.
16 d. Vyriausybei leidus atnaujinti veiklą visiems prekybininkams, turintiems atskirą išėjimą į lauką, pradėjo veikti statybinių medžiagų ir buities prekių bei elektronikos parduotuvės.
20 d. Lietuvos bankų asociacijos nariai pasirašė moratoriumą dėl laikino kredito įsipareigojimų atidėjimo privatiems klientams.
20 d. Prokuratūra nutraukė tyrimą dėl įtarimų, kad Lietuvos valdžios atstovai prieš daugiau kaip dešimtmetį galėjo gauti kyšių iš Prancūzijos grupės „Alstom“, jai siekiant užsitikrinti laimėjimą viešuosiuose pirkimuose ir netrukdomą projektų įgyvendinimą.
21 d. Seimas įmonių vadovams leido kol kas neinicijuoti nuo koronaviruso krizės nukentėjusių įmonių restruktūrizavimo ar bankroto.
22 d. Vyriausybė iki gegužės 11 dienos pratęsė karantiną bei leido atnaujinti darbą daliai verslo.
24 d. Pranešta, kad sienų kontrolė Lietuvoje pratęsiama iki gegužės 14 dienos.
27 d. Baltijos šalių ir Lenkijos reguliuotojai pasirašė susitarimą dėl elektros tinklų sinchronizavimo projekto antrojo etapo kaštų pasidalijimo. Bendros šio etapo investicijos siekia 1,22 mlrd. eurų, iš jų Lietuvai tenka 474 mln. eurų.
28 d. Lietuva tarptautinėse rinkose išplatino 2 mlrd. eurų vertės penkerių ir dešimties metų euroobligacijų emisijas.
29 d. Vyriausybė nutarė, kad darbo netekusiems žmonėms pusę metų bus mokama 200 eurų darbo paieškos išmoka, tokią pat vienkartinę išmoką gaus įvairių pensijų bei šalpos išmokų gavėjai.
29 d. Vyriausybė leido atnaujinti užsiėmimus ir paslaugas atvirose erdvėse, visą prekybą turguose.
30 d. Lietuvos bankas ir Finansų ministerija pasirašė memorandumą dėl bendradarbiavimo, steigiant Pagalbos verslui fondą.
30 d. Paskelbta, kad Lietuvos BVP šių metų pirmąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2019-ųjų laikotarpiu, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, padidėjo 2,2 proc., o per ketvirtį nepakito.
Gegužė
1 d. Šiaulių bankas už 108 mln. eurų įsigijo privačių klientų paskolų portfelį iš „Danske Bank“ Lietuvos filialo.
4 d. Specializuoto banko licenciją turintis „Revolut Bank“ oficialiai pradėjo veiklą Lietuvoje.
5 d. Nauju valstybės kontrolieriumi Seimas paskyrė Mindaugą Macijauską.
5 d. Lietuvos teismas panaikino daugiau nei 11 metų galiojusį beveik 58 mln. eurų vertės Latvijos oro bendrovės „Air Baltic“ ir Rygos oro uosto turto areštą.
6 d. Vyriausybė iki gegužės 31 dienos pratęsė karantiną, tačiau atlaisvino susisiekimą su Lietuva iš užsienio valstybių.
6 d. Vyriausybė pritarė 1 mlrd. eurų vertės fondo, skirto paremti stambų ir vidutinį verslą, kūrimui, o itin smulkių įmonių paramai skyrė 100 mln. eurų.
6 d. Paskelbta, kad Medicinos banką ketina įsigyti verslininkas iš Jungtinių Arabų Emyratų Nitinas Shelke (Šelkė), valdantis investicijų ir finansinių paslaugų grupę „Growmore Group“.
7 d. Seimas pritarė, kad pensininkams ir įvairių kitų socialinių išmokų gavėjams bei ieškantiems darbo žmonėms būtų mokamos vienkartinės 200 eurų išmokos.
13 d. Vyriausybė dar labiau sušvelnino karantino sąlygas, tarp palengvinimų – leidimas lauke nebedėvėti kaukių.
13 d. Vokietijos oro bendrovė „Lufthansa“ atnaujino skrydžius iš Vilniaus į Frankfurtą. Tai pirmoji oro bendrovė, atnaujinusi skrydžius iš Vilniaus po beveik dviejų mėnesių pertraukos.
14 d. „Ignitis grupė“ išplatino 300 mln. eurų obligacijų emisiją.
15 d. Atvertas vadinamasis „Baltijos burbulas“ – galimybė keliauti laisvai tarp Lietuvos, Latvijos ir Estijos.
18 d. Švelninant karantino sąlygas darbą atnaujino vaikų darželiai, duris atvėrė restoranai, sporto klubai.
19 d. finansų ministras V. Šapoka pristatė ekonomikos DNR planą, kuriame planuojama į šalies ūkį investuoti 6,3 mlrd. eurų, arba 1,8 mlrd. daugiau nei buvo numatyta.
19 d. Leista naudoti valstybės valdomos „Ignitis grupės“ 350 mln. eurų vertės Vilniaus kogeneracinę jėgainę – jai išduotas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimas.
21 d. Viešųjų pirkimų tarnyba įpareigojo Vilniaus valdžią nutraukti Nacionalinio stadiono statybos ir koncesijos konkursą.
22 d. Pranešta, kad „Bitė Lietuva“ už daugiau kaip 20 mln. eurų iš Lietuvos radijo ir televizijos centro (Telecentro) perka interneto, duomenų perdavimo ir IPTV verslą, plėtojamą su „Mezon“ prekės ženklu.
25 d. Lietuva ir Baltarusija pasirašė susitarimą dėl ankstyvojo pranešimo apie branduolinę avariją ir keitimosi informacija apie atominės energetikos objektus ir veiklą.
27 d. Vyriausybė šalyje įvestą karantiną pratęsė iki birželio 16 dienos.
27 d. Paskelbtas Europos Komisijos siūlymas, jog Lietuva galėtų pretenduoti į 6,3 mlrd. eurų iš kuriamo Europos atsigavimo fondo, kurio bendra vertė siekia 750 mlrd. eurų.
29 d. Kauno kogeneracinė jėgainė į šalies perdavimo tinklą pirmą kartą patiekė elektrą.
Birželis
2 d. Teisėsauga sulaikė Lietuvos verslo konfederacijos prezidentą Valdą Sutkų, Lietuvos bankų asociacijos prezidentą Mantą Zalatorių, „Kauno tiltų“ vadovą Aldą Rusevičių.
3 d. Vyriausybė galutinai pritarė naujos kartos 5G mobiliojo ryšio plėtros planui iki 2025 metų.
10 d. Teisėsaugos įtarimų sulaukęs V. Sutkus atsistatydino iš Lietuvos verslo konfederacijos prezidento pareigų, jį pakeitė iki tol konfederacijos viceprezidento pareigas ėjęs Andrius Romanovskis.
12 d. Lietuva ir Lenkija atvėrė sienas viena kitai.
15 d. Klaipėdos uostui vadovauti pradėjo konkursą laimėjęs A. Latakas.
16 d. Europos Audito Rūmai paskelbė, kad iki 7 mlrd. eurų pabrangusi „Rail Baltica“ gali būti nenutiesta iki 2026 metų, kaip planuojama, be to, suabejojo projekto ekonomiškumu
17 d. Lietuvoje atšauktas tris mėnesius galiojęs karantinas
22 d. Atleistas Lietuvos verslo konfederacijos generalinis direktorius Andrius Nikitinas.
26 d. Ukraina pranešė nutraukusi Lietuvos trąšų gamintojams „Achemai“ ir „Lifosai“ aktualų trąšų rinkos tyrimą
29 d. Aplinkos apsaugos departamentas už taršą „Vilniaus vandenims“ skyrė 7,5 mln. eurų baudą
30 d. Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentu išrinktas Vidmantas Janulevičius.
30 d. Seime prisiekė naujasis ekonomikos ministras Rimantas Sinkevičius
Liepa
1 d. Iš „Nasdaq“ Vilniaus biržos Oficialiojo sąrašo išbrauktos „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) ir „Ignitis gamybos“ akcijos.
1 d. „Amber Grid“ pasirašė iki 65 mln. eurų vertės paskolos sutartį su Europos investicijų banku (EIB) dėl dujotiekio jungties su Lenkija statybos finansavimo.
3 d. Po nesutarimų su susisiekimo ministru Jaroslavu Narkevičiumi dėl kelių asfaltavimų atleistas Kelių direkcijos vadovas Vitalijus Andrejevas.
9 d. Europos Parlamentas pritarė vežėjų veiklą griežtinančiam Mobilumo paketui.
17 d. Vakarų medienos grupė (VMG) plėtrai iš „Swedbank“, „Citadele“ ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko pasiskolino 86 mln. eurų.
20 d. Dėl smarkios liūties Vilniuje sutriko Registrų centro duomenų sistemų veikla, dėl to savaitę neveikė e. sveikatos sistema, sutriko notarų, kai kurių bankų veikla.
21 d. Europos Sąjungos vadovai susitarė dėl ekonomikos gaivinimo plano ir naujo biudžeto. Jame numatyta europinė parama Lietuvai siekia 14,5 mlrd. eurų – 1,7 mlrd. daugiau nei 2014-2020 metais.
24 d. Paskelbta, kad Slovėnijoje sulaikytas „Arvi“ įmonių grupės įkūrėjas Vidmantas Kučinskas, iš kurio 20 mln. eurų skolą siekia atgauti Rusijos „Alfa bank“.
30 d. Paskelbta, kad Lietuvos BVP šių metų antrąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2019-ųjų laikotarpiu, sumažėjo 4,6 proc., o per ketvirtį sumenko 5,9 proc.
31 d. M. Zalatorius pasitraukė iš Lietuvos bankų asociacijos prezidento pareigų.
31 d. Valstybės įmonės „Oro navigacija“ vadovu paskirtas Marius Beliūnas.
31 d. Pradėjo veikti naujoji VMG Akmenės medienos drožlių plokščių gamykla, į kurią bendrovė investavo 146 mln. eurų.
Rugpjūtis
3 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba tyrime dėl greitųjų koronaviruso testų įsigijimo pareiškė įtarimus sveikatos apsaugos viceministrei Linai Jaruševičienei ir bendrovės „Profarma“ atstovams.
6 d. Lietuva gavo oficialų patvirtinimą, kad į Astravo atominę elektrinę pradedamas vežti branduolinis kuras.
10 d. Bendrovė „Vilniaus vandenys“ oficialiai pradėjo beveik 44 mln. eurų vertės didžiausios šalyje nuotekų valyklos rekonstrukciją.
12 d. Kauno savivaldybė su įmone „Autokausta“ pasirašė sutartis dėl 32 mln. eurų vertės S. Dariaus ir S. Girėno stadiono rekonstrukcijos ir 24,3 mln. eurų vertės mokslo muziejaus „Mokslo sala“ statybos Nemuno saloje.
13 d. Prezidentūra bei Žemės ūkio ministerija sutarė dėl 100 tūkst. eurų tiesioginių ES išmokų lubų įvedimo.
17 d. Lietuvos energetikos grupės „E energija“ Telšių vėjo elektrinių parko projekto dalininke tapo JAV „General Electric“ (GE).
21 d. 1 mlrd. eurų Paramos verslui fondo valdytojos įmonės Valstybės investicijų valdymo agentūra (VIVA) direktoriumi paskirtas Dainius Vilčinskas.
25 d. Latvijos premjeras paskelbė, kad šalis po Astravo AE paleidimo nebepirks elektros iš Baltarusijos.
27 d. „Vilniaus prekyba“ pranešė už 78 mln. eurų parduodanti jos valdomą Ispanijos maisto prekybos bendrovę „Supersol“.
Rugsėjis
4 d. Oficialiai atidaryta vienos didžiausių Baltijos šalyse medienos ir baldų gamybos grupių Vakarų medienos grupės (VMG) gamykla Akmenėje.
11 d. Klaipėdos jūrų uoste pradėti 49 mln. eurų vertės bangolaužių rekonstrukcijos darbai.
14 d. „Ignitis grupė“ strateginiu partneriu jūros vėjo parkų projektams Lietuvoje pasirinko tarptautinę bendrovę „Ocean Winds“.
17 d. Vilniuje surengtas bendras Lietuvos ir Lenkijos vyriausybių posėdis.
29 d. Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovu paskirtas Remigijus Lipkevičius.
Spalis
2 d. „Ignitis grupė“ įgyvendino pirminį viešąjį akcijų siūlymą (Initial Public Offering, IPO) – išplatino 26,9 proc.akcijų, pritraukė 450 mln. eurų.
2 d. Europos Komisija Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimo su žemynine Europa projekto antrajam etapui skyrė 720 mln. eurų, o vien Lietuvai – 301 mln. eurų.
6 d. „Ignitis grupė“ nutraukė 150 mln. eurų vertės sutartį su Lenkijos bendrove „Rafako“, kuri buvo atsakinga už Vilnius kogeneracinės jėgainės biokuro įrenginių statybą.
7 d. „Ignitis grupės“ akcijos įtrauktos į „Nasdaq“ Vilniaus biržos Oficialų prekybos sąrašą, o tarptautiniai depozitoriumo pakvitavimai – į Londono vertybinių popierių biržą.
14 d. Vyriausybė pritarė 2021 metų biudžeto projektui, kitąmet numatančiam 5 proc. bendrojo vidaus produkto valdžios sektoriaus deficitą.
15 d. Banko licenciją pernai gruodį gavusi bendrovė „PayRay“ pradėjo komercinio banko veiklą.
16 d. „Litgrid“ generalinis direktorius Daivis Virbickas pasiraukė iš pareigų.
25 d. Seimo rinkimus laimėjo Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai, valdančiąją koaliciją suformavę kartu su Liberalų sąjūdžiu ir Laisvės partija.
28 d. Maskva išsiuntė notą Lietuvai, raginančią peržiūrėti rengiamą naują trijų Baltijos šalių elektros prekybos su Rusija metodiką.
30 d. Paskelbta, kad Lietuvos BVP šių metų trečiąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2019-ųjų laikotarpiu, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, sumažėjo 1,6 proc., o per ketvirtį išaugo 3,8 proc.
Lapkritis
3 d. „Telia Lietuva“ pasirašė strateginės partnerystės susitarimą su Švedijos bendrove „Ericsson“ dėl mobiliojo ryšio tinklo atnaujinimo ir 5G ryšio plėtros.
3 d. Pradėjus elektros gamybą Astravo atominėje elektrinėje, Lietuva nutraukė elektros prekybą su Baltarusija.
6 d. Bendrovės „Bitė Lietuva“ generaliniu direktoriumi paskirtas Pranas Kuisys.
7 d. Lietuvoje įvestas trijų savaičių karantinas, visoje šalyje nustatantis įvairius draudimus ir suvaržymus.
16 d. Verslininko Gedimino Žiemelio kontroliuojama bendrovė „DG21“ įsigijo Vilniaus „Siemens“ ir Panevėžio „Cido“ arenas valdančias įmones bei bilietų platinimo bendrovę „Tiketa“ ir renginių organizatorę „Seven Live“.
16 d. Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidente išrinkta ekonomistė Eivilė Čipkutė.
16 d. VERT oficialiai pranešė netvirtinsianti Baltijos šalių prekybos elektra su trečiosiomis šalimis metodikos – ji turėtų būti taikoma Baltarusijoje pradėjus veikti Astravo atominei elektrinei (AE).
16 d. „Telia Lietuvos“ rinkos vertė pirmą kartą perkopė 1 mlrd. eurų.
17 d. Europos Komisija Lietuvai skyrė 300 mln. eurų paskolą išsaugoti darbo vietas per koronaviruso pandemiją.
18 d. Europos Sąjungos (ES) Bendrasis Teismas Liuksemburge atmetė „Lietuvos geležinkelių“ ieškinį, kuriuo bendrovė prašė panaikinti Europos Komisijos (EK) sprendimą skirti jai 27,9 mln. eurų baudą, tačiau ją sumažino iki 20,1 mln. eurų.
24 d. Seimas pritarė I. Šimonytės kandidatūrai į premjero postą.
25 d. Prezidentas G. Nausėda paskyrė I. Šimonytę ministre pirmininke.
25 d. Kadenciją baigianti Vyriausybė pratęsė karantiną iki gruodžio 17 dienos.
26 d. Koronavirusas pirmą kartą nustatytas Jonavos rajono audinių ūkyje. Iš viso čia nugaišo arba nugaišinta 5,1 tūkst. audinių, arba 10 proc. visų ūkyje augintų žvėrelių.
30 d. „Telia Lietuvos“ vadovas Danas Strombergas pranešė, kad 4G ir 5G tinkluose Lietuvoje bus atsisakyta Kinijos kompanijos „Huawei“ įrangos, ją pakeičiant „Ericsson“ įranga.
Gruodis
1 d. Darbą pradėjo naujasis Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) vadovas Darius Vedrickas.
2 d. Kadenciją baigianti Vyriausybė iš esmės pritarė naujoms subsidijoms nuo karantino apribojimų nukentėjusiam verslui. Jos siektų iki 25 proc. pernai sumokėto gyventojų pajamų mokesčio (GPM).
2 d. Vyriausybė nusprendė įvesti kai kuriuos naujus ribojimus prekybininkams.
4 d. Prezidentas G. Nausėda atmetė susisiekimo ir žemės ūkio ministrų K. Adomaičio ir D. Miniataitės kandidatūras.
4-6 d. Į susisiekimo ministrus pasiūlytas ekonomikos ir inovacijų viceministras Marius Skuodis, į žemės ūkio ministrus – buvęs aplinkos ministras Kęstutis Navickas.
7 d. Lietuvos bankų asociacijai (LBA) pradėjo vadovauti Eivilė Čipkutė.
7 d. Prezidentas G. Nausėda patvirtino naujos Vyriausybės sudėtį.
7 d. Vyriausybė pratęsė karantiną iki metų pabaigos, sugriežtino jo sąlygas, taip pat ribojimus prekybininkams – jie privalo labiau riboti klientų srautus, automobilių aikštelėse leidžiama užimti ne daugiau kaip 20 proc. vietų.
11 d. Seimas patvirtino 18-tos Vyriausybės programą, prisiekė premjerė I. Šimonytė ir 14 ministrų.
11 d. Europos Sąjungos šalių lyderiai paragino Europos Komisiją ieškoti būdų užkardyti komercinį elektros importą iš nesaugių atominių elektrinių.
11 d. Konstitucinis Teismas paskelbė, kad Vyriausybė nepažeidė Konstitucijos, 2016 metais atleisdama Joną Milių iš Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pareigų.
13 d. Vyriausybė nutarė nuo gruodžio 16 dienos iki 2021 metų sausio 31 dienos uždaryti daugumą parduotuvių, išskyrus maisto ir vaistines, taip pat negalima teikti kontaktinių paslaugų, įskaitant apgyvendinimo, apribojo žmonių išvykimą iš namų be svarbios priežasties.
15 d. Susisiekimo ministras Marius Skuodis atšaukė buvusio ministro J. Narkevičiaus paskirtą „Lietuvos geležinkelių“ valdybą.
16 d. Lietuvoje įsigaliojo griežtesnis karantino režimas, kurio metu uždarytos daugelis parduotuvių, kirpyklos ir apribotas žmonių judėjimas.
16. Vyriausybė pritarė patikslintam 2021 metų biudžeto projektui, kuriame numatytas 7 proc. BVP valdžios sektoriaus deficitas, 51,9 proc. BVP valstybės skola, o biudžeto deficitas sieks 4,573 mlrd. eurų.
16 d. Vilniaus centrinio pašto pastatą už 11,2 mln. eurų įsigijo nekilnojamojo turto ir privataus kapitalo fondų valdymo įmonės „Lords LB Asset Management“ fondo valdoma bendrovė „Terseta“.
20 d. Vyriausybė nuo gruodžio 21 dienos laikinai sustabdė keleivinius skrydžius iš Jungtinės Karalystės.
22 d. Seimas priėmė 2021 metų valstybės biudžetą. kuriame numatytas 7 proc. BVP valdžios sektoriaus deficitas.
23 d. Seimas priėmė perteklinį „Sodros“ biudžetą bei Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą.
28 d. Baltarusijos valstybei priklausanti Druskininkų sanatorija „Belorus“ pranešė, kad „Swedbank“ įšaldė jos sąskaitas, motyvuodamas Europos Sąjungos sankcijomis.
29 d. Prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė Seimo priimtą 2021 metų biudžetą.
30 d. Bendrovė „Bitė Lietuva“ iš valstybės valdomo Telecentro už daugiau nei 20 mln eurų įsigijo interneto, duomenų perdavimo ir IPTV verslą su „Mezon“ prekės ženklu.
