Kaip ketvirtadienį pranešė Aplinkos ministerija, ministras Simonas Gentvilas patvirtino 2022–2030 metų pažangos priemonės „Didinti atsparumą ekstremaliesiems hidrometeorologiniams reiškiniams“ aprašą.
Didžioji dalis pažangos priemonei numatytų lėšų bus skirta iš 2021–2027 metų Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų, iš valstybės ir savivaldybių biudžetų atitinkamai 7,4 ir 6 mln. eurų.
Pasak ministerijos, mažinant potvynių riziką bei jų žalą gyventojams, bus skirtas finansavimas savivaldybėms, kad potvynių rizikos teritorijose būtų įrengti apsauginiai pylimai, sutvirtintos upių krantinės, rekonstruoti hidrotechnikos įrenginiai. Kartu su nauja infrastruktūra bus atnaujinami potvynių grėsmės ir rizikos žemėlapiai, parengti potvynių valdymo planai. Šiai veiklai iš viso numatyti 42 mln. eurų.
Didinant Baltijos jūros kranto atsparumą Palangos ir Šventosios rekreacinių zonų paplūdimiai bus papildomi smėliu, o Kuršių nerijoje bus atliekami Kopagūbrio tvirtinimo ir kopų regeneracijos darbai. Tam numatyta skirti 6,3 mln. eurų.
Tam, kad Lietuva galėtų užtikrinti efektyvų taršos grėsmių valdymą ir incidentų padarinių likvidavimą Baltijos jūroje, už 40 mln. eurų ketinama įsigyti daugiafunkcinį laivą, gebantį gesinti gaisrus laivuose, atlikti jų avarinį vilkimą, likviduoti teršimo incidentų padarinius, vykdyti gelbėjimo ir paieškos darbus.
Taip pat Aplinkos ministerija nurodo, kad 9,4 mln. eurų investicijos į hidrologinių ir meteorologinių stebėjimų tinklo plėtrą leis atnaujinti ir išplėsti stebėjimų sistemą, kokybiškai matuojančią, modeliuojančią ir laiku informuojančią visuomenę apie hidrometeorologinius reiškinius ir klimato sąlygų poveikį.
Visuomenės informavimui ir prisitaikymo prie klimato kaitos įgūdžių stiprinimui suplanuota 1,5 mln. eurų. Numatoma įgyvendinti įvairias viešinimo priemones, kurios pagerins gyventojų supratimą apie klimato kaitos keliamas grėsmes, gebėjimą joms tinkamai pasiruošti, pažymima išplatintame pranešime.
Pažangos veiklos bus įgyvendinamos iki 2029 metų.