Lietuvos banko (LB) užsakymu atliktos apklausos duomenimis, pernai 97 proc. sąskaitą turėjusių respondentų turėjo ir mokėjimo kortelę (2019 metais – 95 proc.), tai sudarė 86 proc. (2019 metais – 84 proc.) visų gyventojų.
LB Rinkos infrastruktūros politikos skyriaus vyresnysis ekonomistas Evaldas Karčauskis sako, jog pandemija paspartino inovatyvių mokėjimo būdų populiarėjimą. Tai lėmė ir birželį nuo 25 iki 50 eurų kilsteltas bekontakčių atsiskaitymų kortele limitas.
„Vis dėlto itin drastiškų kasdienių gyventojų mokėjimo įpročių pokyčių nebuvo, nes tai lėtai kintantis dalykas. Juo labiau kad, esant netikrumo situacijai, daliai žmonių buvo svarbu turėti ir grynųjų pinigų“, – pranešime sakė LB atstovas.
Mokėjimo kortelę su bekontakčio mokėjimo funkcija pernai turėjo 79 proc. (2019 metais – 65 proc.) respondentų. Mobiliosiomis programėlėmis naudojosi 54 proc. apklaustųjų (2019 metais – 41 proc.), 11 proc. – prekybos vietose (2019-aisiais – 8 proc.).
Gryniesiems pinigams vis dar tenka labai svarbi vieta – tokiu būdu atsiskaito 29 proc. apklaustųjų (2019 metais – 34 proc.), 34 proc. – ir grynaisiais, ir kortele ar telefonu (2019 metais – 30 proc.), o 16 proc. – tik kortele ar telefonu (tiek pat, kiek ir užpernai).
LB teigimu, mokėjimo paslaugomis naudojosi devyni iš dešimties gyventojų: trys ketvirtadaliai – Lietuvos bankų ir trečdalis – kitų mokėjimo paslaugų teikėjų (elektroninių pinigų ar mokėjimo įstaigų).
Sąskaitą pas užsienio mokėjimo paslaugų teikėją pernai turėjo 13 proc. respondentų. Dešimtadalis teigė neturintys mokėjimo sąskaitos.
Lietuvos banko užsakymu 2020 metų rugsėjį reprezentatyvią apklausą atliko viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“, apklaususi 1014 gyventojų.
