nepatinka tokie straipsniai su alegorijomis apie parašiutus. Nes kai perkeli realią situaciją į visokius įvaizdžius, dingsta adekvatus realybės suvokimas. O jis sako, kad ne vartojimui skirti milijardai valstybės biudžete, o pirmiausia valdžios požiūris į žmones-piliečius-vartotojus ir žmones-verslininkus, jiems kuriama aplinka ir ilgalaikiai santykiai (o ne vienadienis pelnas) lemia, kaip žmonės jaučiasi, gyvena ir dirba.

Kai matai, kaip lengvai ir greitai ištraukiamos ir net prastumiamos komplikuočiausios ir absurdiškiausios mokesčių schemos, bet kaip sunkiai ir nenoriai stumiasi vagystės, žinomos kaip "Leo LT", likvidavimo reikalai, kaip sunkiai ir nenoriai dedamos "kepurės" elektrikų ir dujininkų pelnams, kaip "mažinamas" valdininkų skaičius, kaip net programose įsirašiusios tikslą neleisti juridiniams asmenims finansuoti partijų, laimėjusios rinkimus tokios partijos kaip konservatoriai nieko nebeprisimena - darosi nejauku.

Jei vyriausybė pati nekeičia finansų ir energetikos politikos (jau nekalbu apie VSD, vartotojų teisių gynimo ir kitus įsisenėjusius reikalus) į kitą, skirtą žmonėms, keičiama pati vyriausybė. Per artimiausius rinkimus baudžiama praeitus rinkimus laimėjusi ir lūkesčių nepateisinusi partija, nepasitikėjimo spiralė toliau sukasi žemyn.

Todėl manau, kad šemeta - geriausias šio mėnesio Lietuvos eksporto gaminys.

O dėl TUI srauto geras pavyzdys Brazilija, kurios tai neapsaugojo nuo krizės, nes dalis investicijų "išbėga" labai lengvai ir greit, o svyravimai neišvengiami - ar tu susijęs su žaliavom, ar su aukštom technologijom. Visgi BoB turi sukaupęs 200 mlrd.USD atsargų ir stiprų eksportą su stipria valiuta. O ką turime mes, be planų progai pasitaikius išgelbėti skandinavų bankus?

Kiekvienas berastis vis stengiasi sukurti savo teorija.Tokiu teoretiku pilni bomzynai.

Jei pastudijavai A.Smitha-zinai apie ka kalba Phelpsas.Jei studijavai Phelpsa-tu nezinai nieko.Tokia yra tvarka.

Praejusio karo stabo dokumentu tyrinwejimas niekada nepades priimti sprendimus siandien.Taip ,visi tikslieji mokslai remiasi "atitikmens ir nuoseklumo" principu.Situacija siandien nera tokia,kaip kazkada buvo.
Elektros amziuje visi isitraukia (ir krizes kyla) "vienu metu".Tai visai ne ekonomikos genijaus izvalgos:)Taciau reik gerai pastudijuot si autoriu,kad suprastum ,kas vyksta ir kas bus rytoj.

Vienintelė krizės priežastis - perprodukcija. Visi tą žino, bet bijo pripažinti.Dėl paprastos priežasties. Perprodukcijai likviduoti vaistų nėra. Bankai tempė iki paskutinio, Bet kam dalijo kreditus - kad tik pagyvinti pirkimus. Jau seniai automobiliai perkami penkiems metams. Vėl kreditas - naujas pirkinys. Namai statomi vienos šeimos amžiui. Griaunami ir statomi nauji. Nebepadeda nei tas, nei tas. Pradžioje pramonninė revoliucija Anglijoje ir staklių daužymas amatininkų rankomis. Tada darbo rankų perteklių sugėrė kaimas ir kolonijos. Toliau. Fordo išrastas konvejeris ir Didžioji depresija dėl perprodukcijos. Nutraukė pasaulinis karas, pareikalaves JAV, D. Britanijoje darbo rankų ir darbo trimis pamainomis. Pripažinkime, kad tai buvo ekonominis augimas gaminant prekes sunaikinimui. Pokarinis bumas tęsėsi. Robotizacija, o po to kompiuterizacija atvėrė gamybą be žmogaus rankų. Gamyklų cechai be nei vieno žmogaus. Namai statomi per 72 valandas, taip pat robotams dirbant. Aišku, kad jokios pinigų injekcijos nebepadės. Todėl spausdinami šimtai milijardų USD, svarų sterlingų, eurų, jienų. Kažkokio išganymo laukiama? Karai nebepadės, nes yra branduolinis ginklas. Aišku, kad turi įvykti milžiniškas lūžis. Tai ir bus Dievo rykštė žmonių godumui. Pasvarstymui. Britų aviokompanija turi 400 miljonų svarų sterlingų nuostolių. Bankroto atitolinimui paskelbė, kad visi darbuotojai atsisakys vieno mėnesio atlyginimo. Direktorius iškilmingai pranešė, kad jis taip pat atsisakys mėnesiui savo KETURIASDEŠIMT SEPTYNIŲ tūkstančių s. sterlingų algos. Kam žmogui reikalingas toks atlyginimas? Girdėjau, kad ir Lietuvoje yra gaunančių šimtus tūkstančių į mėnesį. Tuo tarpu TRYS MILIJARDAI SKURSTA, O AŠTUNI ŠIMTAI milijonų žemėje badauja. Turi trūkti tas pūlinys.

1.Autorius rašo: "Menkas tas mūsų parašiutas, t.y. nacionalinė ekonomika".
Q Nr.1: Kodėl nacionalinė ekonomika, o ne visų numylėtas "nacionalinis ŪKIS"? Juk nuo Vagnoriaus viešpatavimo įsigalėjo "Ūkio ministerija" vietoj ekonomikos. Tarybiniais laikais berods buvo tokia "ministerstvo choziajstva". Žemas žemas lygis (na panašiai Komunalinis ūkis), ne kokia nors mano buvusioji "ministerstvo elektroniki".
2.Autorius toliau rašo: "JAV, Vokietijos, Britanijos, Rusijos ir daugelio kitų šalių ekonomikos – neria žemyn, tik truputį lėčiau, nes dažna turi varikliuką...".
Q. Nr.2: O kodėl ne Danijos, ar buvusios socialistinės Slovėnijos, ar buvusios komunistinės Estijos? Kodėl Lietuvos ekonomikos akademikai griebia už ragų didžiausias pasaulyje valstybes, norėdami suvokti, iš ko padaryti jų ŪKIŲ varikliukai, bet nenagrinėja mažesnių sesių, kurios tyliai tyliai ir gana sėkmingai rieda finansinės krizės ir eknomikos nuosmukio keliu?
Todėl man atrodo, kad "Mes gal ir nebūsime paskutiniai, kylantys nuo dugno", jei baigsime imituoti, kopijuoti ir cituoti, ką pasakė kažkokie ten obamos, merkeles, brownai, kinų ar indų vadai ir tt, o imsime ir surizikuosime panagrinėti, kodėl pvvz ta artimoji Danija nenusileido iki dugno ir koks varikliukas ją palaiko pluduriuojant globalizacijos vandenyne.
Tada ekonomikos profesoriams nebeiks burti iš kavos tirščių, kas bus jei bus: "Ir tada mūsų lauks naujas pavojus – staiga padidėjęs tiesioginių užsienio investicijų srautas. Jei paskui jūrinių konteinerių gigantą MSC, banką Barclays ateis dar ir dar investuotojų, ypač pramonėje, kurioje galimi tūkstančiai naujų darbo vietų, ekonomika vėl ims kaisti, atlyginimai ir kainos kilti. Ir kadangi tai vyks ne dėl bankų kredito bumo, o dėl naujos priežasties, mes vėl nežinosime ką daryti ir ... pabaigą tai jau žinom. ".

3.-----Žinom pabigą? Ekonomikos teorija sako, kad nežinom. Nes ekonomikoje veikia "Naito neapbrėžtumas" (Knight uncertainty), ar ne? Taip rašinėja labai mylimos ir gerbiamos Amerikos profesorius Edmundas Phelpsas. O ką mano, kalbant rimtai ir nepataikaujant dabartinei vyriausybei, Lietuvos profesorius Jonas Čičinskas? Manau, kad skaito ir žino, tik lietuviams siūlo, matyt su nauda sau, senus Brazausko eros ekopnomikos gaivinimo iš komos receptus.

kaip supratau is straipsnio pabaigos gyvenam uzdaram rate ir niekada niekur nepabegsim

Kol kas nematau konkrečių vyriausybės veiksmų skatinant žmones tapti verslesniais ar pritraukti užsienio investicijas. Ir pradedama ne nuo to galo - kažkodėl dar kaip carinės Rusijos laikais statomi Potiomkino kaimai, kur tik fasadas gražus ir tai, jei tik iš toli žiūrėsi. Skiriama pinigų filmukams apie Lietuvą, logotipo kūrimui, investuotojų konferencijai ir t.t. bet esminis dalykas nekinta - biurokratija, korupcija nemažėja, verslo aplinka negerėja. Ir Barclays pasirašė tik "ketinimų protokolą", o ne steigia savo IT operacijų skyrių Lietuvoje. Iki steigimo gali ir neprieiti - užteks jiems pasidomėti giliau apie tai, kaip valstybė laikosi pažadų, kaip premjeras vieną dieną sako "pensininkų ir tėvų neliesim, krizę suvaldėm, mokesčių nedidinsim", o kitą dieną nuomonė pakeičiama radikaliai priešingai. Kažkodėl valdininkų armijos tai neliečia, ten išlaidos nemažinamos. Tokių neigiamų žinių poveikis investuotojams yra kur kas stipresnis nei filmukas su gražiausiu ir sklandžiausiai angliškai kalbančiu lietuvių aktoriumi ar spalvotas logotipas.