Lietuvos apeliacinis teismas birželio 28 dieną dar kartą panaikino Vilniaus apygardos teismo 2016-ųjų sausio nutartį. Pagal ją „Air Baltic“ turėjo bendrovei „FlyLAL“ sumokėti 16,121 mln. eurų.
„Teismas nustatė, kad draudžiamo susitarimo nebuvo, nes atsakovai („Air Baltic“ ir Rygos oro uostas – BNS) vykdė privalomus Latvijos teisės aktais nustatytus įpareigojimus. Todėl teismas atmetė „FlyLAL“ argumentus, kad „Air Baltic“ taikė grobuoniškų kainų strategiją, siekė iškraipyti konkurenciją, pašalinti (išstumti) konkurentus iš rinkos ar sudaryti kliūtis jiems patekti į rinką“, – pranešė Apeliacinis teismas.
Šis teismas 2020-ųjų kovą jau buvo panaikinęs Vilniaus apygardos teismo nutartį, tačiau šių metų vasarį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) grąžino bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. LAT teigimu, nagrinėdamas šią bylą Apeliacinis teismas netinkamai kvalifikavo ieškinio pagrindą, nepasisakė ir nenustatė visų reikšmingų aplinkybių sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo galimam pažeidimui kvalifikuoti.
Pakartotinai išnagrinėjęs bylą Apeliacinis teismas konstatavo, kad ginčo nuolaidų sistema buvo nustatyta Latvijos teisės aktais, jie buvo imperatyvūs bei taikytini visą ginčo laikotarpį, per kurį 2006 metais priimtas Latvijos konkurencijos tarybos nutarimas, kad Rygos oro uosto nuolaidos iškreipia rinką ir naudingos „Air Baltic“ ir Airijos „Ryanair“, neturėjo teisiškai įpareigojančio poveikio.
„Dėl šios priežasties Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnis Rygos tarptautiniam oro uostui ir „Air Baltic“ negali būti taikomas, (...) negalima ir jiems pareikštas ieškinys dėl žalos“, – rašoma teismo pranešime.
Apeliacinis teismas taip pat nusprendė, kad atitinkamose rinkose, kuriose nustatytas „Air Baltic“ dominavimas, jo piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi neįrodytas.
„Todėl nėra nustatyta „Air Baltic“ neteisėtų veiksmų, o nenustačius neteisėtų veiksmų, vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, nėra teisinio poreikio svarstyti dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo“, – pabrėžė teismas.
Dėl šios priežasties Apeliacinis teismas panaikino Vilniaus apygardos teismo sprendimo dalį, kuriuo nustatytas „Air Baltic“ piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi, taip pat pat atmetė „FlyLAL“ ieškinio dalį dėl žalos, kildinamos iš Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 102 straipsnio ir Konkurencijos įstatymo pažeidimo.
Šis Apeliacinio teismo sprendimas per tris mėnesius nuo paskelbimo gali būti skundžiamas LAT.
„FlyLAL“, „Air Baltic Corporation“ ir Rygos oro uosto ginčas kilo daugiau kaip prieš dešimtmetį. „FlyLAL“ prašė priteisti žalą dėl galbūt neteisėtų Latvijos įmonių veiksmų – galimo susitarimo dėl mažesnių kainų Rygos oro uoste. „FlyLAL“ teigimu, dėl „Air Baltic“ grobuoniškos kainodaros Vilniaus oro uoste ji buvo išstumta iš skrydžių rinkos.
Vilniaus apygardos teismas po maždaug septynerių metų – 2016 metų sausį nutarė, kad „Air Baltic“ privalo padengti 16,121 mln. eurų žalą „FlyLAL“. Rygos oro uostą, kuris taikė nuolaidas „Air Baltic“, teismas tuomet atleido nuo atsakomybės. „FlyLAL“ pretenzijos latviams buvo nagrinėjamos uždaruose posėdžiuose, todėl nebuvo skelbiama, kodėl oro uostas neprivalo atlyginti Lietuvos įmonės patirtos žalos.
Latvijos įmonės ginčijo ekspertų išvadas, pagal kurias „FlyLAL“ žala dėl to, kad Rygos oro uostas 2004-2008 metais teikė Lietuvos įmonę diskriminavusias nuolaidas įmonei „Air Baltic“, siekia 43,4 mln. eurų. „FlyLAL“ laikėsi nuomonės, kad Latvijos įmonės privalo kompensuoti 57,87 mln. eurų žalos.
2014 metų rudenį Europos Sąjungos (ES) Teisingumo Teismas, atsakydamas į Latvijos Aukščiausiojo Teismo kreipimąsi, leido areštuoti Rygos oro uosto ir „Air Baltic“ turtą. 2018-ųjų liepą ES teismas taip pat nurodė, kad ginčas gali būti nagrinėjamas ir Lietuvos, ir Latvijos teismuose.
