Vis dėlto Vilniui ir Briuseliui vis dar derinant valstybės skatinimo schemą iki šiol neaiški iki šių metų pabaigos planuojamo paskelbti aukciono data.
Be to, pasak rinkos dalyvių, potencialių vystytojų susidomėjimą gali sumažinti vėluojantis „Harmony Link“ projektas bei skirtingas nei užsienyje valstybės skatinimo modelis, kai kurie pašnekovai įžvelgia ir daug diskusijų sukėlusio pirmojo konkurso reputacines pasekmes.
Kai kurioms kompanijoms jau paskelbus apie nedalyvavimą antrajame aukcione arba apskritai pasitraukus iš Baltijos šalių, Energetikos ministerija sako, kad vystytojų veiksmus bei konkursų eigą lemia pasikeitusi elektros rinkos situacija.
Tikisi daugiau dalyvių
Energetikos ministras Dainius Kreivys rugpjūčio pabaigoje vylėsi, jog esant galimybei pretenduoti į valstybės paramą antrajame konkurse dalyvių konkurencija bus didesnė nei pirmajame, kai dalyvavo tik dvi bendrovės – minimalus abiejų aukcionų sąlygose numatytas skaičius.
Ministerija tikina apie konkursą aktyviai informuojanti tarptautinius vystytojus – potencialius jo dalyvius, be to, ketinama surengti rinkos konsultacijas.
„Potencialūs vystytojai domisi, o dalyvauti konkurse yra kiekvieno vystytojo apsisprendimo reikalas, kurio vystytojai paprastai viešai neskelbia iki pat oficialaus pareiškimo konkurso procese“, – BNS teigė ministerija.
Apie savo planus dalyvauti antrajame aukcione jau anksčiau paskelbė Danijos atsinaujinančios energetikos kompanijos „European Energy“ atstovai – ji ketina dalyvauti kartu su Norvegijos jūros vėjo jėgainių bendrove „Vargronn“.
BNS žiniomis, Lietuvos jūrinio vėjo rinka bei teisėkūra taip pat domisi Vokietijos kompanija RWE, didžiausias Lenkijos naftos koncernas „Orlen“ bei Estijos energetikos grupės „Eesti Energia“ atsinaujinančios energijos įmonė „Enefit Green“ , nors pastarosios dalyvavimu aukcione abejoja ir patys jos vadovai.
Be to, praėjusią savaitę pranešta apie Klaipėdoje viešėjusią 20-ies Nyderlandų įmonių delegaciją – joje buvo ir galimybę dalyvauti Lietuvos rengiamuose vėjo parko Baltijos jūroje konkursuose anksčiau svarsčiusi „Van Oord“, taip pat šios šalies vėjo energetikos asociacija, jūros dugno tyrimo bei povandeninių jėgainių įrengimo bendrovės.
Vokietijos, Nyderlandų ir Lenkijos bendrovės galimo dalyvavimo aukcione nekomentuoja.
Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos (LVEA) direktorius Linas Sabaliauskas mano, kad antrasis konkursas turėtų sulaukti bent trijų dalyvių.
„Paprasčiausiai duota pakankamai laiko pasiruošti. Paskelbta prieš du metus, prieš metus visi, kas norėjo, galėjo susipažinti, kokios taisyklės. Norintys gali dalyvauti“, – BNS teigė L. Sabaliauskas.
„Niuansų yra, bet pasirengimui, įmonėms apsispręsti, įsivertinti rizikas laiko tikrai buvo ir manau, kad sudalyvaus kelios įmonės. Klausimas, kada tas konkursas bus“, – pridūrė jis.
Vis dar neaiški konkurso data
Būtent antrojo aukciono data kelia klausimų ir kai kuriems potencialiems jo dalyviams. Anksčiau jį planuota skelbti rugsėjį.
„Šiai dienai reikia sulaukti, ar tas aukcionas bus ir kada jis bus paskelbtas. Būtų gerai palaukti bent jau iki spalio mėnesio, nes šiai dienai matome labai daug klaustukų“, – BNS teigė nenorėjęs viešai skelbti pavardės vienos užsienio energetikos kompanijos atstovas, paklaustas apie jos planus dalyvauti aukcione.
Energetikos ministerijos teigimu, jis turėtų būti paskelbtas iki šių metų pabaigos, o dėl konkretaus laiko ketinama konsultuotis su rinkos dalyviais.
Pagal konkurso sąlygas, jis turi būti paskelbtas praėjus bent dviem mėnesiams po to, kai ministerija su Europos Komisija (EK) suderins valstybės skatinimo schemą. Tai padaryti ministerija tikėjosi dar vasarą, vėliau – iki rugsėjo pabaigos ar anksčiau, tačiau derinimo procesas tęsiasi iki šiol.
Energetikos ministerija teigia laukianti Komisijos sprendimo, o ši derinimo proceso eigos nekomentuoja.
„Šiuo klausimu palaikome glaudžius ryšius su Lietuvos valdžios institucijomis. Mes negalime plačiau komentuoti šių kontaktų turinio bei numatyti jų baigties ar laiko“, – BNS nurodė Komisija.
D. Kreivys rugpjūčio pabaigoje teigė, jog valstybės skatinimo schemos derinimas su EK baigiasi, „vyksta paskutiniai patepimai“ bei tikino, kad šis procesas trunka jau ne vieną mėnesį.
„Derinimo procesas pradėtas seniai, dabar nepasakysiu, ar prieš pusę metų, ar seniau. (...) Bet jis nėra toks greitas. Komisija ne parduotuvė, kur atėjau ir nusipirkau“, – tuomet sakė D. Kreivys.
„Neapibrėžta politika ir reguliavimas“
Jau aišku, kad antrajame vėjo parko Baltijos jūroje aukcione nedalyvaus pirmojo konkurso laimėtoja – valstybės valdoma „Ignitis grupė“. Jos vadovų teigimu, laimėjusi teisę vystyti projektą grupė įvykdė vieną savo strateginių tikslų, o dviejų tokių projektų įgyvendinimas vienu metu sukeltų įtampą finansams.
Nedalyvauti antrajame konkurse rugpjūtį nusprendė ir anksčiau jam ruošęsis Lietuvos atsinaujinančiosios energetikos bendrovės „Green Genius“ ir didžiausios privačios Lenkijos energetikos bendrovės „Polenergia“ konsorciumas. Įmonės teigė tokį sprendimą priėmusios dėl jų netenkinusių projekto ekonominio naudingumo rodiklių bei aukciono sąlygų, įskaitant didžiausią sandorio kainą.
Be to, iš Lietuvos ir Latvijos vėjo energetikos asociacijų pasitraukė projektais Baltijos šalyse anksčiau susidomėjimą rodžiusios Danijos atsinaujinančios energetikos kompanija „Orsted“ bei Prancūzijos „TotalEnergies Renewables“. Pastaroji vis dar figūruoja Estijos vėjo energetikos asociacijos narių sąraše.
„Orsted“ nuolat vertina įvairias pasaulines jūrinio vėjo galimybės. Kaip apdairus vystytojas, mes toliau teikiame prioritetą investicijoms ten, kur gautume portfelio vertę. Todėl neseniai nusprendėme, kad Baltijos šalys – Estija, Latvija ir Lietuva – artimiausiu metu nebus mūsų pagrindinis plėtros regionas“, – komentare BNS nurodė „Orsted“.
Latvijos vėjo energijos asociacijos teigimu, dėl pandemijos ir Rusijos karo Ukrainoje sumažėjus pramonės apimtims, energijos paklausai, taip pat sutrikus tiekimo grandinėms bei pabrangus medžiagoms vystytojai savo dėmesį nukreipia į „brandžias rinkas“.
„Baltijos šalys suvokiamos kaip rizikingesnės rinkos su neapibrėžta politika ir reguliavimu“, – BNS nurodė Latvijos vėjo energijos asociacija.
„Ne projektas renkasi vystytoją, o vystytojas – projektą“
Rinkos dalyvių nuomone, vystytojų pasitraukimą iš Lietuvos taip pat galėjo lemti per maža šalies vystomų parkų galia, kritikos viešojoje erdvėje sulaukusios pirmojo konkurso sąlygos.
„Kai pirmas aukcionas nepavykęs, truputį atbaidėme mes pirmo aukciono dalyvius ir gali būti, kad didelė dalis tų, kurie šiaip planavo investuoti į jūrinio vėjo energetiką Lietuvoje, po pirmo aukciono atsisakė, ir jie gali nedalyvauti antrame aukcione. Čia yra reputacinė problema, kuri sukelia reputacines pasekmes“, – BNS sakė Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos (LAIEK) prezidentas Martynas Nagevičius.
Dalis atsinaujinančios energetikos verslo atstovų viešai teigė, jog pirmasis konkursas, kurį laimėjo „Ignitis grupė“, buvo parengtas vienai įmonei, konkurencija jo metu buvo simbolinė, o pasiūlytas 20 mln. eurų vystymo mokestis, proporcingas vienam išvystytos galios megavatui, yra mažesnis nei kitų šalių aukcionuose.
Be to, dalis susidomėjimą konkursu anksčiau skelbusių įmonių dar kovą BNS teigė pirmajame aukcione nusprendusios nedalyvauti dėl pakeisto dviejų konkursų – be valstybės pagalbos ir su ja – eiliškumo, didelių reikalavimų bei per trumpų terminų pateikti dokumentus ir gauti parko statybai reikalingus leidimus.
Tuo metu rugpjūčio pabaigoje Estija gavo septynias paraiškas statyti vėjo jėgainių parkus Rygos įlankoje – tarp dalyvių ir „Ignitis renewables“.
Pasak Energetikos ministerijos, kol kas sudėtinga vertinti, kiek yra realūs pretendentų vystyti vėjo parkus Estijoje ketinimai.
„Keturias iš septynių paraiškų pateikė Estijos vystytojai, tuo tarpu mūsų vertinimu, sėkmingam tokio sudėtingumo projekto įgyvendinimui būtina tarptautinė patirtis tiek įgyvendinant tokius projektus, tiek užsitikrinant finansavimą“, – teigė ministerija.
Kita vertus Jungtinėje Karalystėje (JK) surengtas jūrinio vėjo parko aukcionas rugsėjo pradžioje vystytojų dėmesio apskritai nesulaukė. Rinkos dalyvių teigimu, tai įvyko vyriausybei nustačius per mažą ir augančių pramonės sąnaudų neatspindinčią pagamintos elektros kainą.
„Išaugus kapitalo skolinimosi kaštams, įrangos kainoms, o elektros kainoms beveik sugrįžus į prieškrizinį lygį, situacija atsinaujinančios energetikos vystymui tapo mažiau patraukli. Vystytojai tampa išrankesni, ką rodo ir skirtinga jūrinio vėjo parkų konkursų baigtis skirtingose šalyse, yra ir neįvykusių konkursų – nebe projektas renkasi vystytoją, o vystytojas renkasi projektą“, – BNS teigė Energetikos ministerija.
Dalyvius gali atbaidyti vėluojantis „Harmony Link“
Rinkos dalyviai, asociacijų vadovai bei Energetikos ministerija sutaria, jog antrojo konkurso sąlygos potencialiems jo vystytojams yra patrauklesnės.
Antrąjį aukcioną laimėjusiam vystytojui, skirtingai nei pirmojo – be valstybės pagalbos, nereikės pačiam atlikti teritorijos jūroje tyrimų ir kitų infrastruktūros plėtrai bei statybai reikalingų veiksmų, taip pat parengti poveikio aplinkai vertinimo (PAV).
Be to, dabar numatytas ilgesnis – 90 dienų – dalyvių registracijos ir dokumentų pateikimo terminas. Tuo metu pirmajame konkurse jis buvo tik 60 dienų ir sulaukė rinkos dalyvių priekaištų, jį siūlė ilginti ir aukcioną organizavusi Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT).
„(Antro konkurso – BNS) sąlygos yra geresnės, nes yra mažiau rizikos faktorių ir nereikia poveikio aplinkai vertinimo, padaryti jūros dugno tyrimai – padaryta tai, ką mes ir siūlėme daryti pirmame aukcione“, – BNS teigė M. Nagevičius.
„Pirmame aukcione niekas nebuvo padaryta, dabar atsitinka tokia situacija, kad praktiškai tie terminai buvo nerealūs. Antro aukciono terminai – tu vis tiek turi įstatymais numatytą tą patį laiko buferį, kaip ir pirmame aukcione, tik jau dalis procesų yra atlikti ir tai leidžia tam tikra prasme jau visai kitaip žiūrėti į projekto grafiką“, – BNS teigė vienos užsienio kompanijos atstovas, nenorėjęs viešai skelbti pavardės.
Vis dėlto, pašnekovų teigimu, potencialius vystytojus gali atbaidyti vėluojančios Lenkiją ir Lietuvą turinčio sujungti jūrinio elektros kabelio „Harmony Link“ statybos, taip pat nuo analogiškų konkursų kitose šalyse besiskirianti ir paini valstybės skatinimo schema.
Pasak LVEA vadovo L. Sabaliausko, tai, kad nėra prekybai skirto jūrinio kabelio, reiškia žemą prekybinį Lietuvos pajėgumą.
„Čia kaip turgus. Jeigu vokiečiai turi jungtis ir su Skandinavija, ir su visomis aplinkinėmis valstybėmis, ir jos funkcionuoja, ir visi žino, kaip prekiauti, tai Lietuva faktiškai tų jungčių neturi arba tos rinkos, pavyzdžiui, Latvija ir Estija, yra labai mažos, ir tas elektros perteklius gali būti pakankamai didelis. Kaip sakau, tos jungtys yra mūsų kelias į kitą turgų – ir į Lenkijos, ir į Vokietijos“, – teigė L. Sabaliauskas.
Energetikos ministerija mano, kad ilgiau nei planuota užtrukęs „Harmony Link“ projektas neturėtų atbaidyti dalyvių.
„Tikėtina, kad „Harmony Link“ jau bus nutiestas, kol parkai pradės veikti, o iki tol prekyba elektra bus vykdoma per „LitPol Link“ jungtį“, – BNS aiškino ministerija.
Vis dėlto rugpjūčio pradžioje „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis interviu BNS teigė, jog „Harmony Link“ turėtų būti užbaigtas tik kito dešimtmečio pradžioje.
Anksčiau jūrinį aukštos įtampos nuolatinės srovės (HVDC) kabelį tarp Lietuvos ir Lenkijos buvo planuota nutiesti 2025 metais, tačiau dar pernai vasarą R. Masiulis teigė, jog projekto įgyvendinimas gali vėluoti 2–3 metus ir nusikelti į 2027–2028-uosius.
Kitokia paramos schema ir nedidelė projekto galia
Antrojo konkurso nugalėtojas bus išrinktas pagal tai, kiek jis iš valstybės prašys skatinamos elektros ir kokią jos kainą pasiūlys. Rinkoje esant mažesnei kainai parko vystytojo patirtą nuostolį padengtų valstybė, o didesnės kainos atveju susidariusį perteklių vystytojas turėtų sumokėti į šalies biudžetą. Konkurso dalyviai taip pat galės siūlyti parką vystyti be valstybės paramos.
VERT liepą patvirtino 64,31–107,18 euro kainų ribas, už kurias konkurso nugalėtojas turės parduoti parke pagamintą elektrą.
Vis dėlto rinkos dalyviai atkreipia dėmesį, kad esant tam tikroms aplinkybėms, pavyzdžiui, išaugus elektros kainai, iš savo skatinimo schemos gali „išlošti“ ir pati valstybė.
LVEA vadovo teigimu, esant kitokiai nei užsienyje valstybės skatinimo schemai, vystytojams reikės parengti naują konkrečiai šiam aukcionui skirtą verslo planą – dėl nedidelės projekto galios ir ribotos rinkos įmonėms tai gali būti finansiškai nepatrauklu.
„Tokių konkursų niekada nebuvo ir didieji dalyviai sako, kad jeigu konkursas yra 700 megavatų, jis yra sąlyginai mažas ir sugalvoti naują finansavimo schemą ir derinti ją su bankais bei finansuotojais, kredito įmonėmis yra per daug brangu, dėl to kai kurie pasakė iš karto, kad jeigu tokia konkurso schema, tai jie nedalyvaus“, – sakė L. Sabaliauskas.
„Kai yra 0,7 gigavato, tai kodėl dalyvauti čia, Lietuvoje, kurti kažkokį naują finansavimo modelį, jeigu gali dalyvauti Vokietijoje arba Danijoje, kur finansavimo modeliai jau sukurti ir nereikia nieko naujo galvoti“, – pridūrė jis.
„Jeigu tu neturi klientų portfelio, kokį turi vienas ar keli rinkos žaidėjai, paprastai įeiti į elektros rinką nesant sąlyginai dideliam vartojimui, kai tas vienas parkas padengia ketvirtadalį jo, yra gana sudėtinga“, – teigė su anonimiškumo sąlyga kalbėjęs vienos užsienio energetikos kompanijos atstovas.
Lietuva ruošiasi Baltijos jūroje iki 2028 metų pastatyti du jūrinio vėjo parkus, kurie užtikrintų maždaug pusę dabartinio Lietuvos elektros poreikio.
Vis dėlto institucijų lūkestį abu parkus pastatyti iki 2028 metų atsargiai vertina dalis rinkos dalyvių, tarp jų ir „Ignitis grupė“. Pasak jų, tokias galimybes komplikuoja augantys jūrinių vėjo jėgainių statybų mastai bei kartu didėjanti jų komponentų paklausa, ribota jų gamyba, taip pat su tiekimo grandinėmis susiję iššūkiai.
