Ekonomistai abejoja, ar reikėtų į pensiją anksčiau išleisti žmones. Tuo metu patys gyventojai norėtų anksčiau išeiti užtarnautą poilsį.
Senatvės pensija ir išankstinė pensija
Netrukus pensinis amžius Lietuvoje moterims ir vyrams pasieks 65 metus, o būtinasis stažas – 35 metus.
Net jeigu žmogus pradirba ilgiau ir sumoka daugiau įmokų, nesulaukęs pensinio amžiaus senatvės pensijos negaus.
Aišku, galima teikti prašymą išankstinei pensijai, tačiau tokiu atveju būsima pensija mažėja priklausomai nuo to, kiek laiko mokama išankstinė pensija.
Štai portalo tv3.lt skaitytojas Stasys pasakojo, kad šiemet išėjo į išankstinę pensiją.
„Turiu 35 metų darbo stažą, dirbau visą gyvenimą statybose. Būčiau dirbęs ir toliau, tačiau nebeturiu sveikatos. Nebegaliu tiek dirbti, kiek anksčiau. O daugiau nieko nemoku daryti. Todėl teko išeiti į išankstinę pensiją.
Todėl tikrai pritarčiau, jeigu sukaupus reikiamą darbo stažą, žmonės būtų išleidžiami anksčiau į pensiją. Ypač tie, kurie dirba fizinius darbus“, – kalbėjo vyras.
Anot jo, vyresni žmonės darbo rinkoje tampa nebereikalingi.
„Ir tai suprantama, ypač jeigu tenka dirbti fizinį darbą. Tačiau, pakeisti profesiją nėra kada, kai dirbi. Todėl ir tenka rinktis išankstinę pensiją“, – skundėsi vyras.
Lietuvos profesinių sąjungų pirmininkė Inga Ruginienė patvirtino vyro žodžius. Anot jos, vyresni žmonės darbdaviams tampa nebereikalingi.
„Jie nebegali tiek daug dirbti, jiems reikia kitokio darbo grafiko, dažnas gali dirbti tik pusę etato, vietoje viso.
Jeigu tik gali žmonės dirba ir išėję į pensiją. Lietuvoje kol dar žmogus dirba, jis gali save išlaikyti, o išėjęs į pensiją jis dažniausiai atsiduria skurde. Mūsų pensijos nėra pakankamai orios“, – pastebėjo darbuotojų atstovė.
Politikai ketindami anksčiau išleisti į pensiją, tik bando įsiteikti?
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas pastebėjo, kad Lenkijoje artėjant rinkimams politikai vilioja rinkėjus pažadais sumažinti mokesčius, išleisti anksčiau į pensiją padidinti atlyginimus ir pan.
Anot jo, panašius pažadus netrukus galime išgirsti ir Lietuvoje.
„Pavyzdžiui, Lenkijoje siūloma leisti gyventojams į pensiją išeiti ne tik pagal nustatytą amžių, bet ir pagal sukauptą darbo stažą, sukaupus 38 metų stažą moterims ir 43 metus – vyrams.
Šis ir kiti lenkų politikų siūlymai susiję su mokesčių mažinimu arba valstybės išlaidų didinimu, apie mokestinių pajamų didinimą kalbėti prieš rinkimus nepriimtina“, – teigė ekonomistas.
Vilniaus universiteto profesorius, ekonomistas Romas Lazutka pastebėjo, kad žiūrint į kitas Europos šalis, dažniausiai nenorima anksčiau išleisti žmones į pensiją. Dėl to, kad daugėja vyresnio amžiaus žmonių ir jeigu jie ilgiau gyvena ilgiau gauna pensiją.
„Tačiau Lietuvoje ir Lenkijoje gyvenimo trukmė yra daug trumpesnė nei Vakarų šalyse. Toks pensinio amžiaus vėlinimas, koks yra Lietuvoje, yra skausmingas. Žmonės, sulaukę pensinio amžiaus, nebeilgai gyvena.
Todėl reikėtų apskritai galvoti apie pensinį amžių, o ne sieti jį su stažu. Žmogus darbingu arba nedarbingu tampa nepriklausomai nuo to kiek laiko jis dirbo, o nuo sveikatos būklės. O ši susijusi su amžiumi“, – komentavo ekonomistas.
Anot jo, darbo stažas reikalingas nustatyti pensijos dydžiui, jeigu žmogus ilgiau dirbo, jis gaus didesnę pensiją.
„Tikriausiai Lenkijos politikai nori įsiteikti gyventojams prieš rinkimus, tačiau siūlymas, sukaupus reikiamą darbo stažą išleisti žmonės į pensiją, nėra pagrįstas.
Suprantama, kad vyresni žmonės gali sunkiau pritapti darbo rinkoje, jeigu jie praranda darbą, bet tam reikalingos kitokios priemonės, reikia padėti keisti kvalifikaciją, padėti susirasti darbą, kuris atitiktų vyresnių žmonių sveikatos būklę“, – komentavo R. Lazutka.
Siūlo atiduoti gyventojams antros pakopos pinigus
Nors rinkimai Lietuvoje tik kitais metais, bet politikai rinkėjams jau pateikė pažadų susijusių su pensijų sistema, pavyzdžiui, atiduoti dalį sukauptų pinigų antroje pensijų pakopoje.
Pasak R. Lazutkos, toks siūlymas kur kas geresnis nei anksčiau gyventojus išleisti į pensiją.
„Antroji pensijų pakopa nėra socialinės apsaugos dalis. Ji žmonių neapsaugo, nes nėra valstybės įsipareigojimo palaikyti antros pensijų pakopos tam tikrą išmokų dydį. Tos išmokos nėra indeksuojamos, kokios jos susikaupia, tokios ir būna.
Be to, šiemet naujai įtraukti į kaupimą, net du trečdaliai žmonių iš viso atsisakė kaupimo. Didelė dalis žmonių net nedalyvauja antros pakopos kaupime“, – pastebėjo ekonomistas.
Jo teigimu, pajamos kaupiamos antroje pakopoje nėra labai reikšmingos, todėl jos gali būti laisviau skirstomos.
„Juk ir kitose šalyse leidžiama negalios ar ligos atveju pasiimti sukauptus pinigus. Arba leidžiama pasiimti tuos pinigus, jeigu žmogus jau nebedirba, bet pensinio amžiaus dar nesulaukė ir pensijos negauna.
Su antros pakopos pinigais galima elgtis daug laisviau, nes tai nėra pagrindinė pajamų apsaugos senatvėje sistema. Tai tik papildomas pinigų šaltinis daliai gyventojų“, – pastebėjo R. Lazutka.
Tyrimas: ketvirtadalis į pensiją išėjusių lietuvių planuoja dirbti toliau
25 proc., arba lygiai ketvirtadalis lietuvių, pasiekę pensinį amžių, ketina ir toliau dirbti bent dalį darbo dienos, rodo Baltijos šalių gyventojų apklausos duomenys. Beveik pusė jų – 12 proc. – planuoja likti dirbti visu etatu. Psichologų teigimu, pasilikti darbe sulaukus pensijos gyventojus skatina kompleksinės priežastys, tarp kurių finansinis saugumas – nėra vienintelė.
„Citadele“ banko užsakymu „Norstat“ atliktos reprezentatyvios gyventojų apklausos duomenys rodo, kad Lietuvoje, sulaukę pensinio amžiaus pilnu etatu planuoja dirbti 12 proc., o dalį etato – 13 proc. gyventojų. Palyginti su kitomis Baltijos šalimis, kaimynių skaičiai kiek didesni – visą darbo dieną dirbti ketina 17 proc. latvių ir 15 proc. estų, o nevisą – 14 proc. latvių bei 18 proc. estų.
„Likti darbo rinkoje ilgesnį laiką vyresnio amžiaus žmonėms leidžia geresnė sveikatos būklė, bet pasirinkimą dirbti ilgiau nei būtina lemia skirtingos priežastys. Vieni, dirbę aukštesnės kvalifikacijos darbą, nori save toliau realizuoti gerai pažįstamoje aplinkoje ir tikslingai išnaudoti per ilgus karjeros metus įgytą kompetenciją. Tuo tarpu kitai grupei priklauso gyventojai, kurie iš darbo rinkos negali pasitraukti dėl finansinės būtinybės, nes sukaupta senatvės pensija negali patenkinti visų jų poreikių“, – teigė Rūta Ežerskienė, „Citadele“ banko valdybos narė, atsakinga už Baltijos šalių mažmeninę bankininkystę.
Psichologė, psichoterapeutė Sonata Vizgaudienė sutiko, kad finansinis saugumas – svarbi dedamoji, skatinanti žmogų toliau dirbti, net ir sulaukus pensijos.
Visgi ne ką mažesnė dalis senjorų, psichologės teigimu, darbe pasilieka ir dėl socialinių aspektų – nori jaustis naudingi ir vertinami visuomenėje. Dažniausiai tokias priežastis nurodo tokių profesijų atstovai kaip gydytojai, universitetų profesoriai ir kiti mokslo srities atstovai, įmonių vadovai, siekiantys toliau bent kokia apimtimi dalyvauti verslo valdyme.
Ekspertė pastebi ir teigiamą to aspektą – nuolatinė loginė stimuliacija ir socialiniai ryšiai naudingi senjorų psichologinei gerovei. Tyrimais įrodyta, kad geresni socialiniai ryšiai prisideda prie ilgesnės gyvenimo trukmės ir daro teigiamą įtaką fizinei ir psichologinei sveikatai.
„Pensija yra prilyginama senatvei, pasyvumui ir nurašymui. Vyresni žmonės siekia išlikti socialiai aktyvūs kuo ilgiau, todėl savo profesinę veiklą sieja su jaunatviškumu. Senjorams svarbu būti matomiems, svarbiems, pripažintiems – viso to netekti jiems atrodo baugu”, – paaiškino S. Vizgaudienė.
