Pasak bendrovės, išaugusią dujų paklausą šalyje lėmė vėsesnė žiema, taip pat elektros gamybos ir mažesnės dujų kainos rinkoje. Pastaroji priežastis lėmė ir kiek didesnį dujų vartojimą trąšų gamyboje.
Nepaisant išaugusio dujų suvartojimo, pirmąjį metų pusmetį 28,9 proc. mažėjo dujų importas. „Amber Grid“ duomenimis, sausio–birželio mėnesiais per Lietuvos dujų perdavimo sistemą iš viso buvo transportuota 13,4 TWh dujų, neskaičiuojant tranzito į Karaliaučiaus sritį. Teigiama, kad mažesnį dujų transportavimą labiausiai lėmė iki balandžio pabaigos neveikiantis „Balticconector“ dujotiekis.
„Pastarąjį pusmetį dujų perdavimo infrastruktūroje vykę darbai turėjo įtakos dujų perdavimo kiekiams – žiemą ir pavasarį neturėjome svarbios regiono rinkai jungties – „Balticconector“ dujotiekio, o nuo gegužės iki birželio planinei techninei patikrai buvo išvykęs Klaipėdos SGD terminalas. Vis dėlto dujų tiekimas buvo sėkmingai užtikrintas GIPL dujotiekiu ir jungtimi su Latvija, tad vartotojai buvo laiku aprūpinti svarbiu energijos ištekliumi“, – pranešime cituojamas „Amber Grid“ vadovas Nemunas Biknius.
Lietuvą ir Lenkiją jungiančiu GIPL dujotiekiu šių metų pirmąjį pusmetį į Europą buvo transportuota 1,1 TWh dujų. Latvijos ir Estijos poreikiams bei dujų saugojimui Inčukalnio požeminėje dujų saugykloje buvo perduota 2,9 TWh dujų.
Per Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą sausį–balandį buvo patiekta 69,2 proc. (9,2 TWh) visų į sistemą transportuotų dujų. Srautas iš Latvijos sudarė 22,9 proc. (3,1 TWh), iš Lenkijos į Lietuvą – 7,5 proc. (1 TWh), o iš biodujų gamintojų į sistemą buvo įlesta 56 GWh biometano.
